Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Po Hamburgo viršūnių

 
2017 07 21 6:00

Hamburgerių piknikas paliko atgaivos įspūdį. Ne tokios jau didelės pasaulio problemos, nebent prekyboje.

Ak, buvo net emyras atvykęs, visos medijos rateliu tanciavojo aplink. Tik ne dėl svarbiausių dalykų.

Bet stambieji pasikeitė pagarbos pareiškimais („Ty menia uvažaješ?“), tad lyg dar nepradės didelio karo.

Mažasis Europos-Rusijos karas dėl Ukrainos tęsiasi ir tęsis naujais kampais. Vieni tebekalba apie Minską – ne Astravo bombą, o krūvelę popierių, kiti jau laidoja šią seną feiko temą. Juk tenka kuo nors dengti masinę Malaizijos lėktuvo keleivių žudynę prieš trejus metus virš Ukrainos. Tokia sukaktis praėjo, reikėjo ašarotojus tiesiog iškęsti. Smirnovai-Girkinai, būk ramus. Olandija per maža, kad ką nors cyptelėtų Hamburge.

Bet generalinės invazijos į Ukrainą faktas (iš kažkur atėjo motorolų priverbuotų „separatistų“) tebekybo kaip girnapusė Kremliui ant kaklo. Imtasi naujų veiksmų pagal senus modelius.

Taip atamanas Zacharčenka, nelyginant koks buvusio belgų Kongo gabalo lyderis Čiombė, paskelbė naują valstybę. Vietoj žlugusio Novorosijos projekto – dabar Malorosiją. Ankstesni carai dar XIX amžiuje taip buvo praminę Ukrainą. Valgydavom net „mažarusiškus“ barščius. Ir štai jau šimtą metų buvusi Maskvos kolonija nuosekliai virsta Europos valstybe. Dekolonizacija Europoje, tad savitais būdais. Kremlius padeda kuo galėdamas, kad ukrainiečiai pasibjaurėję visai nutoltų nuo samdinių rankomis siautėjančios Moskovijos. Ši atlupinėja žemes ir žmones gabalais kaip Kaukaze, kaip Moldovoje. Užgrobinėja versloves ir laivynus. Pagrūmoja Baltijos kryptimi. Kadaise atlupę Kareliją, galim atlupti dar. Ne veltui ir Jonas, ir Petras, vienas – Žiaurusis, kitas – Didysis, prisakė veržtis iki visų jūrų. Galų gale net dūmijantį „Admirolą Kuznecovą“ paleido užkariauti Sirijos.

Tad kokios dar naujos senienos?

Atamanui antai leista pasiskelbti valstybe. Nuo šiol visus kvailinamus interesantus bus galima pasiųsti žinoma triraide kryptimi – ne į Maskvą, nes mūsų Kryme nėra, o į Donecką pas prezidentą Zacharčenką. Tai kelias į visuotinę taiką, o kas jos nenori?

Taip atamanas Zacharčenka, nelyginant koks buvusio belgų Kongo gabalo lyderis Čiombė, paskelbė naują valstybę. Vietoj žlugusio Novorosijos projekto – dabar Malorosiją.

Taip juk ilgokai Europą mulkina Tiraspolio, Cchinvalio, Suchumio marionetėmis. Leidžiama tęsti. Krymo „nepriklausomybė“ tetruko vieną parą. Paskui buvo nurodyta prašytis į Rusiją. Kada gi Malorosijos vadas Zacharčenka pasiprašys į Rusiją?

O kada paprašys esminės pagalbos išvaduoti fašistų užgrobtą Kijevą? Juk jau 1939-ųjų pabaigoje Stalinas paskyrė „Suomijos Liaudies Respublikos“ valdžią užgrobtame pasienio miestelyje Terjokuose ir davė į pagalbą dvi raudonarmiečių divizijas visai Suomijai išvaduoti. Ten išsilaužė dantis.

Tačiau durdomas tęsiasi. Užsikandant hamburgeriais.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"