TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Po paradoksų lietumi

2010 04 30 0:00

Balandžio 23-iąją Kauno technologijos universitete vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) ataskaitinė konferencija, ir tai buvo keisčiausias profsąjungų organizuotas renginys, kuriame man yra tekę dalyvauti.

Juk esame pripratę profsąjungas girdėti vien skundžiantis visuomenei ir "draskant akis" valdžiai dėl mažų atlyginimų, prastų darbo sąlygų ir panašių dalykų, o valdžios atstovai, nelygu situacija, paprastai atsimušinėja nuo jų pretenzijų arba pinigų stygiumi biudžete, arba gėdina tos srities darbuotojus neva prasta jų teikiamų paslaugų kokybe (primenu, kad laisvos rinkos pasaulyje visi - tiek kirpėjai ir taksistai, tiek aktoriai, gydytojai ir akademikai - esame tik paslaugų teikėjai), už kurią ir atlygis esąs teisėtai prastas. Šiuo argumentu ypač mėgstama fechtuotis su švietimo ir mokslo darbuotojais. O kad argumentas atrodytų dar svaresnis, valdžia ant jo "kabina makaronus", pavadinusi juos reformomis. Atseit optimizuosime mokyklų, universitetų ir t. t. tinklą (išvertus į lietuvių kalbą tai reikštų - sumažinsime jų skaičių, kaip jau daroma ligoninių atveju), priversime paslaugų vartotojus (ligonius, studentus ir kitus) mokėti už kiekvieną paslaugų teikėjų krustelėjimą - ir viskas eis kaip iš pypkės.

Šį kartą Kaune buvo priešingai. Nors visos kalbos, neišskiriant ir ataskaitinio LAMPSS pirmininkės doc. Astos Lapinskienės pranešimo, sukosi apie tai, jog aukštosiose mokyklose, kad ir vyksta reformos, iki šiol - "a nei dūdos, a nei skripkos, a nei pyragėlio", t. y. nei kokybės, nei žadėtųjų pinigų. Apie vis dar tebežadamus pinigus kalbėjo būtent valdžia viceministrės N.Putinaitės lūpomis, o aukštojo mokslo kokybės problemomis rūpinosi profsąjungų atstovai ir jų svečiai iš Seimo.

Paradoksas? Kurioje nors kitoje valstybėje gal tai atrodytų ir paradoksalu, bet tik ne Lietuvoje. Čia paradoksais tiesiog lyja...

Juk pagal klasikinę sampratą mokslo kokybė priklauso nuo pedagogų kvalifikacijos, žinių ir gebėjimų jas perteikti, nuo studentų išsilavinimo lygio, atsinešto iš vidurinių mokyklų ar gimnazijų, motyvacijos mokytis, nuo aukštosios mokyklos techninės-mokslinės bazės, bet ne nuo mistinio finansinio "krepšelio" (o gal - terbos?..). Aukštųjų ir specializuotų mokyklų, kaip, beje, ir gydymo įstaigų, pagrindinis tikslas ilgus šimtmečius buvo suteikti kuo aukščiausią paslaugų kokybę (žinias, profesinius įgūdžius, sveikatos apsaugą) kuo taupiausiomis priemonėmis, bet tik ne pelno siekis. O Lietuvos "reformatoriai" nusitaikė būtent į pelną. Net buvo atsiradęs toks sveikatos ministras, kuris ketino premijuoti ligonių negydančius ir taip valstybės lėšas taupančius gydytojus!

Argi ne paradoksas, kai neseniai į paskutinę kelionę iškilmingai, kaip tautos didvyrį, Kaunas išlydėjo dviejų žmonių nužudymu įtariamą asmenį? O juk tokį paradoksą išprovokavo kraštą skandinančios neteisybės veisyklomis tapusios teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijos!

Ne mažiau nustebino į Lietuvos kultūros ministro postą pretendavęs žmogus, kuris galėtų siekti nebent "Metų chamo" titulo. Anot Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus, didžiausias paradoksas šioje situacijoje yra tai, kad į kultūros ministrus veržėsi žmogus, kuris iš šalies atrodo lyg neturintis jokio supratimo apie kultūringą elgesį, nesusipažinęs su etikos normomis, gal nė nesuprantantis, kokį atsakingą ir atskaitingą darbą dirba. E.Jurkevičius tikina, jog net per buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltą niekas iš politikų neleido sau šitaip įžeidinėti prezidento, kaip tai padarė Arūnas Valinskas, reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonę dėl šio politiko galimybės tapti kultūros ministru.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kino režisierius ir prodiuseris Arūnas Matelis BNS išplatintame pranešime konstatuoja, kad mūsų (paradoksų - J.L.) krašte kultūros ministro postas, o kartu ir kultūra, kai kurių partijų bei politikų suvokiama tik "kaip jiems atitekęs karo grobis ar sumedžioto šerno gabalas, lyg gyventume baudžiavos laikais, o ne XXI amžiaus bendruomenėje, esančioje, kaip teigiame patys sau, Europos centre".

Tačiau ar ne tą patį galima pasakyti ir apie sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, švietimo ir mokslo (norintieji šią eilutę gali pratęsti patys...) ministrų postus? Po gražiais ideologiniais išvedžiojimais, jog ministrų portfeliai turi atitekti valdančiosios partijos nariams todėl, kad tik jie, o ne tų sričių specialistai - profesionalai gali vykdyti "teisingą" partinę ministerijų politiką, ministerijos paverčiamos partijų ir juos remiančių bankų pasipinigavimo ganyklomis. Ir tai ciniškai paskelbiama "modernia vadyba".

Grupė iškilių kultūros ir meno atstovų šiomis dienomis kreipėsi į visuomenę bei valdžią ir pabrėžė, kad kultūros gyvasties nebeturi lemti vietos ar šalies valdžios keitimasis, dažnos kadencijos, tarppartinės kovos. Jų nuomone, susitarimai dėl šalies kultūros, kaip ir dėl politinės krypties bei užsienio politikos, turi atitikti ne vienos partijos ar valdančiosios koalicijos interesus, bet visos visuomenės lūkesčius. Kultūros ministerija iš kultūrą administruojančios žinybos turėtų tapti modernią jos politiką formuojančia ir suskaldytą kultūros sektorių konsoliduojančia institucija, konstruktyvia Kultūros ministerija.

Viskas tame kreipimesi yra svarbu ir teisinga, išskyrus viena - jo autoriai pernelyg siaurai, vien iš savo kiemo pamėgino diagnozuoti valstybę ėdančią ligą. Todėl ir jų siūlomi vaistai gali pasirodyti neveiksmingi, jei į problemą nebus pasižiūrėta plačiau: ne vien Kultūros, bet ir visos kitos ministerijos, ypač Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Mokslo ir švietimo, turėtų kuo greičiau atsisakyti šito ydingo, nepasiteisinusio administruojančios žinybos modelio. Kitaip visuomenė bus pasmerkta skęsti azijietiško tipo korupcijos ir atsilikimo pelkėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"