TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Po pinigų medį – į kiekvieną ugdymo įstaigą?

2015 10 20 6:00

Yra tokia populiari gėlė, kurią liaudis vadina pinigų medžiu. Ją vieni kitiems žmonės dovanoja linkėdami, kad piniginėse nepritrūktų pinigų. Kadaise buvo labai populiarus animacinis filmas, kurio herojus medinukas užkasė į žemę saują auksinių, sukalbėjo burtažodį ir labai tikėjo, kad jau kitą rytą užaugs tikras pinigų medis, aplipęs tviskančiomis monetomis.

Jeigu gyvenimas būtų pasaka, o gražūs linkėjimai pildytųsi be jokių asmeninių pastangų, pinigus atlyginimams skaičiuojančioms ir galo su galu niekaip nesuduriančioms švietimo įstaigoms nereikėtų su dideliu nerimu laukti kiekvieno minimalios mėnesio algos pakėlimo, o už šiukšlių išvežimą ir šildymą mokėti iš tėvų ir rėmėjų paaukotų lėšų – 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Ikimokyklinių įstaigų darbo užmokesčio fonduose trūksta apie 20 proc. lėšų, o pinigų darbuotojams pavaduoti ir minimaliai algai pakelti visai neskirta.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos taryba gavo Vilniaus miesto skyriaus mokyklų vadovų tarybos paklausimą, kaip turėtų būti vykdoma ugdomoji veikla, jeigu sostinės savivaldybė neužtikrina minimalaus įstaigų ugdymo aplinkos finansavimo.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos taryba, išanalizavusi situaciją, mano, kad formuojant Vilniaus miesto ugdymo įstaigų biudžetus aplinkos finansavimas realiai buvo numatytas tik aštuoniems mėnesiams ir tik keliose pozicijose: pagalbinių darbuotojų darbo užmokesčiui, „Sodros“ mokesčiams. Šiek tiek numatyta prekėms ir paslaugoms. O tiksliau būtų įvardyti, jog finansavimas numatytas tik mokinių maitinimui (maisto gamintojų išlaidoms už patiekalų gamybą), ryšių ir komunalinėms paslaugoms.

Komunalinių paslaugų skiltyje finansavimas numatytas tik šildymui, elektrai, vandeniui ir šiukšlėms išvežti. Deja, kaip teigia Vilniaus ugdymo įstaigų vadovai, už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, vandenį, telekomunikacines paslaugas) jie sumokėti negali, nes sąskaitose pinigų tiesiog nėra.

Vadovai gavo nurodymą už šias paslaugas mokėti iš lėšų, kurias mokyklai dovanoja bendruomenės nariai arba ugdymo įstaiga pati jas susirenka (iš minėtų 2 proc. GPM tėvų paramos fondo ar už patalpų nuomą). Tačiau šių lėšų panaudojimą kontroliuoja mokyklų tarybos. Jos nepritaria tokiam reikalavimui ir teigia, kad mokyklų surinktos lėšos turi būti skiriamos ugdymo aplinkai turtinti, mokinių ugdymo kokybei gerinti.

Šiame konflikte reikėtų pamatyti ir kitus mokyklų, kaip organizacijų, procesus, kuriems taip pat reikia lėšų, o mokyklų steigėjas jų neskiria. Mokyklos negali atsilikti nuo pokyčių, todėl popierinius dienynus pakeičia elektroniniai, mokinių registras vykdomas elektroninėje erdvėje, vadovėlių apskaita tvarkoma naudojantis kompiuterinėmis programomis. Visoms šioms ir kitoms programoms veikti ir atnaujinti reikalingi pinigai.

Mokyklos turi atitikti priešgaisrinės ir civilinės saugos reikalavimus, kasmet atnaujinti gesintuvų bazę, sutvarkyti priešgaisrinę signalizaciją, nukreipiamuosius ženklus. Mokinių ir darbuotojų darbų saugai bei higieninėms sąlygoms užtikrinti reikalingas dezinfekavimas ir deratizacija, higienos priemonės (muilas, tualetinis popierius ir kt.).

Kompiuterius, spausdintuvus ir projektorius reikia nuolat taisyti ir atnaujinti, mokyklų raštinės turi būti aprūpinamos popieriumi, rašymo priemonėmis, segtuvais, kitais reikmenimis. Valytojos turi būti aprūpinamos asmeninėmis apsaugos ir valymo priemonėmis, kiemsargiams irgi reikalingas darbo inventorius.

Mokyklose kiekvieną dieną klega šimtai vaikų, todėl nenuostabu, kad genda durų, spintų spynos, dūžta stiklai, lūžta baldai. Pagalbiniai darbuotojai turi būti aprūpinti darbo įrankiais ir priemonėmis, kad galėtų visa tai sutaisyti. Mokiniai yra judrūs ir energingi, todėl gali patirti traumų, o pirmajai pagalbai suteikti reikalingos tam tikros priemonės.

Pamokose mokytojai vis dar naudojasi lenta, rašo kreida, o mokiniams reikalingi jų ūgį atitinkantys baldai. Mokyklose vyksta įvairi neformaliojo švietimo veikla, kurios efektyvumas priklauso nuo materialinio aprūpinimo.

Kiekvienais mokslo metais mokyklos stengiasi savarankiškai atlikti didesnį ar mažesnį remontą, o jam reikalingi dažai, statybinės medžiagos, elektros prekės (lemputės, jungikliai, laidai, kabeliai) ir kitos priemonės. Bankai informavo, kad nuo spalio mėnesio bus pradėtas imti mokestis už pinigų pervedimus. Deja, tam finansavimas net nėra numatytas.

Vilniaus miesto mokyklų vadovai šiandien su nerimu žvelgia į ištuštėjusius iždus ir neapmokėtas paslaugų ar prekių sąskaitas, o jas mokykloms siunčiančios bendrovės grasina teismais.

Norisi tikėti, kad už švietimą atsakingi Vilniaus miesto politikai tinkamai įvertins situaciją, o pagalbos prašymas neliks lyg šauksmas tyruose. Kitaip visų gėlių parduotuvėse esančių pinigų medžių gali ir neužtekti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"