Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Po tragedijos išlaikykime blaivų protą

 
2017 01 31 6:00

Tragedija Kėdainiuose, kai mama ir patėvis mirtinai sumušė keturmetį vaiką, sukrėtė visus. Žmonės lieja emocijas socialiniuose tinkluose, griežtus pareiškimus daro politikai. Siekiant tobulinti vaiko teisių apsaugą bus surengta neeilinė Seimo sesija.

Ar padėtis taps geresnė? Viskas priklausys nuo to, ar priimant reikiamus sprendimus pavyks sutramdyti emocijas, atsisakyti populizmo.

Šios kadencijos parlamente, kai tokia įtakinga yra viena politinė jėga – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS), itin daug dėmesio turėtų būti skirta tam, ką sako, kaip siūlo elgtis šios LVŽS frakcijos politikai: nuo paprastų narių iki Seimo vadovų, premjero. Čia girdėti ir realizmo, ir populizmo gaidų.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė, išgirdusi apie tragediją Kėdainiuose, pareiškė, jog Seimą reikia paduoti į teismą už tai, kad nepriėmė įstatymo, saugančio vaiko teises, pataisų. Bet ši Seimo narė ir teisininkė turėtų žinoti, kad parlamentas yra tautos atstovybė, o ne ministerija, kita nacionalinės ar vietos valdžios įstaiga. Seimo į teismą nepaduosi. Be to, teisinėje demokratinėje valstybėje ne tik valdžia, bet ir piliečiai prisiima atsakomybę aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime.

D. Šakalienė daugiau nei dešimt metų vadovavo Žmogaus teisių stebėjimo institutui. Ši nemažai išteklių ir įtakos turinti nevyriausybinė organizacija, remiama užsienio fondų, galėjo pasiekti (jei būtų labai norėjusi), kad būtų priimti reikiami vaiko teisių srities įstatymai, mobilizuoti piliečius. Tačiau taip neatsitiko.

Anksčiau klausantis D. Šakalienės kalbų atrodė, kad jai, kaip ir instituto rėmėjams iš užsienio, svarbiausia problema mūsų šalyje – homoseksualų teisės. D. Šakalienei įsitraukus į LVŽS komandą to nebegirdėti. Vaiko teisių klausimus ji anksčiau minėdavo, bet piliečiai, ypač rajonuose, jei juos persekiodavo valdžia, pagalbos nesulaukdavo.

Lietuvoje pilietiškumas, aktyvi pozicija neretai tapdavo tik gražiais žodžiais, o ne realybe. Ypač provincijoje. Žmonės labiau užsiimdavo savo reikalais, siekiu išgyventi.

Iš čia – ir abejingumas šalia gyvenantiesiems. Po Kėdainių tragedijos nesunku atleisti už vaiko teisės atsakingą vietos pareigūnę, paraginti prokurorus atlikti išsamų tyrimą, kalbėti apie tai, kaip svarbu priimti vaiko teisių apsaugos įstatymų paketą.

Bet vien šis paketas nepadės sugrąžinti pilietiškumo. Įstatymų pataisos nesunaikins patyčių kultūros, jeigu ji toliau klestės viešojoje erdvėje. Juk ir smerkiantieji Kėdainių vaikžudžius socialiniuose tinkluose neretai jų atžvilgiu vartojo tokią retoriką, kad įsitikini, jog visą visuomenę kamuoja daug sunkių ligų.

Bet džiugu, kad yra nepopulistinį, konstruktyvų požiūrį išsakiusių LVŽS politikų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis apskritai man atrodo kaip vienas įdomiausių šioje Vyriausybėje. Buvęs vienas „Carito“ vadovų, tikintis žmogus, suvokiantis šeimos svarbą auklėjant vaikus, dabar turi pateikti pasiūlymą, kaip į vaikų priežiūrą įtraukti laikinus globėjus nedarant žalos šeimos institutui.

Esant tokioms situacijoms kaip Kėdainių, vaikus, žinoma, reikia perduoti globėjų žiniai, bet svarbu neperlenkti lazdos ir nesukurti šiam institutui tokių finansinių ir kitų paskatų, kad jis taptų patrauklesnis už šeimas, ypač jeigu jos sunkiau gyvena, nepadaryti vaiko paėmimo iš šeimos lengvu, tarsi automatiniu procesu.

Dėl Kėdainių būta daug signalų, kad vaikas kenčia. Bet žinome pavyzdžių iš kitur, kai vaiką galima perduoti laikiniems globėjams tik dėl skundo, kad jis mokykloje daug valgo, nes galbūt tėvai jo nemaitina namuose. Įvykus tragedijai, matyt, pasigirs ir balsų, raginančių priimti šį modelį be jokių korekcijų.

Prisiminkime kitą tragediją – pabėgėlių ir tai, kokių pasekmių ji turėjo, kai užvaldė emocijos. Kilus didelei pabėgėlių bangai, norėta patikrinti visų žmonių, siekiančių atvykti į Europą, tapatybę, stabdyti imigraciją. Tačiau įvyko tragedija – nuskendo berniukas. Viešojoje erdvėje pasigirdo raginimų leisti atvykti visiems, kas tik nori, ir be jokių dokumentų, kad tik panašios dramos nepasikartotų.

Įvykus bet kokiai tragedijai svarbu išlaikyti blaivų protą. Neprižiūrimų vaikų problema Lietuvoje didelė, reikia peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir analizuoti, kodėl baudžiamoji atsakomybė už smurtą prieš vaikus netaikoma, nors teisės ekspertai tvirtina, kad reikiamų įstatymų lyg ir pakanka. Būtina įsitikinti, kuo vaikų priežiūros institucijų centralizacija bus geresnė už decentralizaciją.

Sveikinu Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės norą ne strimgalviais priimti pateiktą įstatymų paketą, o jį gerai apsvarstyti, išnaudojant ir laikotarpį iki neeilinės sesijos. Premjeras Saulius Skvernelis atkreipė dėmesį į pilietiškumo stoką valstybėje. Žinoma, čia svarbu skirti rimtą rūpestį nuo siekio įgelti, įskųsti ar pakenkti kaimynui.

Tikiuosi, bus žengti teisiniai žingsniai sprendžiant neprižiūrimų, smurtą patiriančių vaikų problemas ir kartu nepakenkiant šeimos institutui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"