TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pokyčiai Rusijos ekonomikoje: viena ranka duoda, kita – atima

2013 10 25 11:00

Investicijų plėtra Rusijoje vis dar vangi – 2013 m. rugpjūtį ji praktiškai sustojo, o toks investavimo pasyvumas kenkia šalies BVP augimui. Tuo tarpu vartojimo augimas išlieka stiprus, o mažėjanti infliacija artimiausiu metu jį turėtų padaryti dar intensyvesnį. 

Lūkesčiai, kad Rusijos centrinis bankas aktyviau paskatins ekonomiką kol kas nepasiteisino, nors vis dar tikimės palūkanų sumažinimo šiais metais. Tačiau reikšmingesnio poveikio ekonomikos atsigavimui 2014 metais tai neturės – Rusijos ekonomiką kankina struktūrinės problemos ir joms išspręsti vien tik pinigų politikos pastangų nepakaks.

Tarifų užšaldymas infliaciją mažins ir kitąmet

Išskyrus mažėjančią infliaciją, Rusijoje sunku surasti tikruosius ekonomikos augimą skatinančius veiksnius, todėl „Danske Bank“ anksčiau prognozuotas 2,2 proc. metinis BVP augimas pradeda atrodyti ne taip lengvai pasiekiamas tikslas. 2014 metais vartojimo augimą ir toliau turėtų palaikyti komunalinių tarifų sąstingis, kuris, deja, ir toliau yra reikšmingas kliuvinys investicijų į infrastruktūrą atnaujinimui ir plėtrai.

Infliacija mažėjimo krytį pradėjo dar liepą, kaip ir buvo tikėtasi, todėl realu, kad dėl gero javų derliaus vartotojų kainų indeksas ir toliau mažės. Be to, kitais metais planuojami dujų, elektros, geležinkelių transporto tarifų įšaldymai, ir tai, tikėtina, palaikys žemą infliacijos lygį. Kadangi mažėjanti infliacija suteikia erdvės palūkanų normų mažinimui, tikimasi, jog dar šiemet Rusijos centrinis bankas sumažins pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Tačiau „Danske Bank“ analitikų manymu, palūkanų normų mažinimas gerokai vėluoja. Ir menkas vartojimo paskolų augimas, kai tuo pat metu palaikomas aukštas kreditavimo lygis kituose sektoriuose, iš dalies yra santykinai griežtos pinigų politikos pasekmė.

Augantys atlyginimai skatina pirkti

Spartų privataus vartojimo augimą Rusijoje palaiko besitęsiantis nedarbo lygio smukimas, kuris ir toliau turėtų palaikyti darbo užmokesčio augimą. Visgi tokį BVP augimą, kokį matėme pastarąjį dešimtmetį, ateityje išlaikyti bus sunku. Pavydėtinas šiemetinis žemės ūkio derlius turėtų nekeisti pagrindinių maisto produktų kainų, kai įšaldyti komunalinių mokesčių tarifai ir toliau slopins infliaciją, taip sustiprindami vartotojų perkamąją galią Rusijoje.

Kita vertus, Rusijos centrinis bankas bando riboti vartojamojo kredito ekspansiją, taip apsaugodamas finansų rinką nuo kreditų portfelio kokybės blogėjimo. Be to, spartus vartojimo augimas skatina importą, o tai – ne į gera BVP augimo tendencijoms. Tačiau tokių daugiau politinių priemonių taikymas, siekiant išvengti vartojimo bumo, neigiamai paveiks darbo rinkos tendencijas.

Taigi, šiuo metu Rusijos ekonomikos vykdytojai sprendžia dilemą, kaip palaikyti vidaus paklausą ir finansų sistemos tvarumą, ribojant vartotojišką kreditą. Tokia gana neapibrėžta Rusijos vartotojų padėtis – aiškus signalas, kad bandymai „kariauti“ su vartojimo prekių importuotojais neigiamai paveiks tiek kainas vidaus rinkoje, tiek ir vartotojų nuotaikas.

Rusiškos prekės – nepakankamai konkurencingos

Šiuo metu dar kiek anksti įvertinti susilpnėjusio rublio poveikį Rusijos importui per pastaruosius mėnesius, tačiau laukiamas importo augimo sulėtėjimas. Silpnas rublis sumažino tarptautinės prekybos balanso perviršį jau per pirmąjį šių metų pusmetį, tačiau rusiškos valiutos nuosmukis vasaros mėnesiais – atvirkščiai – padidino prekybos balanso perviršį. Pastarasis rublio vertės sumažėjimas neužtikrino tvaraus Rusijos kompanijų konkurencingumo augimo eksporto rinkose. Neišaugusiam rusiškų prekių konkurencingumui poveikį darė konkuruojančių šalių valiutos silpnėjimas bei išaugę darbo jėgos kaštai.

Dabartinis realus valiutos kursas apsunkina eksportuojančių kompanijų padėtį gamybos sektoriaus atžvilgiu. Per dešimt metų realus efektyvus rublio kursas pabrango apie 50 proc., kai, palyginimui, euro – šiek tiek nuvertėjo. Tačiau tikimasi, jog rublio vertė ir toliau mažės. Svarbu pastebėti, kad rusų politikai nėra susidomėję tvirtos savo valiutos išlaikymu – ne taip, kaip 2008-2009 metų laikotarpiu. Iš esmės silpnėjantis rublis yra naudingas ekonomikai, kadangi Rusijos prekės tampa santykinai konkurencingesnės užsienio šalyse. Tačiau šioje situacijoje dėl augančių importuojamų prekių kainų labiausiai nukenčia Rusijos vartotojai.

Autorė yra „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"