TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pokyčiai šeimoje ir kitur

2016 07 29 6:00

Mus supantis pasaulis nuolat keičiasi, tačiau pokyčiai skiriasi savo apimtimi ir gyliu. Vieni pokyčiai yra maži ir nepastebimi, kiti – aiškiau matomi ir verčiantys naujai apmąstyti susiklosčiusią padėtį.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje stiprėja mintis, kad gyvename didelių pokyčių epochoje. Kaip pavyzdį imkime bene pačią seniausią visuomenės instituciją – šeimą. Man asmeniškai priimtina teorija, kuri šeimos institucijos raidą aiškiai sieja su visuomenės ūkine sankloda. Agrarinėse visuomenėse šeima buvo vadinamoji didžioji šeima, susidedanti iš trijų ar daugiau kartų (generacijų). Kartu gyveno tėvai, vaikai, anūkai ir proanūkiai, nes visus juos maitino tas pats dirbamos žemės plotas, kuris buvo paveldimas iš kartos į kartą ir dažniausiai vis buvo didinamas. Industrinėse visuomenėse žmones maitino darbas fabrike, todėl neliko jokios būtinybės tėvams ir jų suaugusiems vaikams gyventi kartu, nes jie galėjo dirbti skirtinguose fabrikuose ir net keisti darbovietę pagal savo poreikius. Šeima sumažėjo iki dviejų kartų (generacijų) – tėvai ir vaikai, o suaugę ir sukūrę savas šeimas vaikai išeidavo gyventi atskirai.

Mes gyvename vadinamojoje poindustrinėje visuomenėje. Tai nereiškia, kad dingo gamyklos ir fabrikai. Jie yra ir masiškai gamina daugybę mums reikalingų ir nereikalingų daiktų, kuriuos visagalė reklama mums įsiūlo pirkti. Tačiau daiktų, dažniausiai nereikalingų, gamyba nėra visuomenės gyvavimo pagrindas. Daug svarbesnė tampa informacija ir jos „gamyba“.

Poindustrinėje visuomenėje didelė dalis žmonių veiklos persikėlė į virtualiąją erdvę, todėl mažėja būtinybė žmonėms dirbti kartu toje pačioje geografinėje erdvėje ir tuo pačiu laiku. Daugybę darbų galima atlikti prie kompiuterio, neišeinant iš namų ir bet kuriuo paros metu. Darbas fabrike reikalauja drausmės – nurodytu laiku būti darbo vietoje, o darbas virtualioje erdvėje tokių sąlygų nekelia.

Pasikeitusios ekonominio gyvenimo sąlygos veikia ne tik šeimą, bet ir mokyklą. Ši institucija turi ugdyti ne tik drausmingus darbuotojus fabrikams, bet ir laisvas, kūrybiškas asmenybes, kurios galėtų generuoti idėjas kad ir gulėdamos lovoje.

Tuo metu šeimos institucija pasikeitė pirmiausia tuo, kad ji jau nėra ekonominė būtinybė. Kadaise agrarinėje visuomenėje moteris ir vyras buvo priversti gyventi kartu, nes kiekvienas atlikdavo savo funkciją, t. y. buvo moteriški ir vyriški darbai. Vyrai arė, sėjo, akėjo, pjovė javus, ruošė malkas žiemai, moterys triūsė namie gamindamos valgį, rūpindamosi vaikais, prižiūrėdamos daržus ir gyvulius.

Kadaise ir vaikai buvo ekonominė būtinybė – jie buvo darbo jėga ir garantija senatvėje. Dabar vaikai yra tik dvasinio apsisprendimo juos turėti reikalas, nes ekonominiu požiūriu jie yra greičiau nuostoliai.

Taigi tuoktis ir kurti šeimą šiuo metu nėra išoriškai privalomas dalykas. Individas yra laisvas apsispręsti: gyventi vienam ar su kitu žmogumi. Jei su kitu, tada yra laisvė apsispręsti: tuoktis ar ne. Jei nusprendžiama turėti vaikų, tam nebūtina tuoktis, motinyste ir tėvyste galima džiaugtis ir be santuokos.

Santuoka nėra praradusi savo reikšmės, didesnė visuomenės dalis tuokiasi ir žiūri į šį savo sprendimą rimtai, jausdama pareigą ir atsakomybę. Tačiau santuoka virto labai trapia socialine institucija, nes dabar pagrindinė jos tvirtumo sąlyga yra asmeninis laimės suvokimas. Pasijutęs santuokoje nelaimingas, individas išsituokia ir ieško kito santuokos partnerio. Taip antros ar trečios santuokos tapo įprastu reiškiniu. Tačiau jei penkiasdešimtmetis vyras gyvena su ketvirta žmona, ar tai nepanašu į daugpatystę, tik ne tuo pat metu?

Šeimos institucijos pokyčiai yra akivaizdūs ir nelabai nuo mūsų priklausantys, tad belieka apgailestauti, kad kai kurių valstybių politikai šiuos pokyčius bando paveikti įstatymais. Jau prieš geras keturias dešimtis metų Vakarų šalių mokslininkai pastebėjo, kad šeimos institucija vis labiau tampa nesantuokinė, tačiau šeima dėl to neišnyksta, o jos visuomeninė svarba nemažėja.

Kad ir susilpnėjus santuokai, niekur nedingsta kitas šeimos narius siejantis ryšys – giminystė. Tėvas lieka tėvu, o motina lieka motina nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę. Deja, nemažai daliai žmonių ištuoka reiškia ir giminystės ryšių nutrūkimą. Po skyrybų iš namų išėjęs tėvas neretai pamiršta savo pareigą su motina likusiems vaikams ir net nebendrauja su jais.

To neturėtų būti, todėl valstybės valdžia turėtų priminti tokiems tėvams jų pareigą vaikams. O įstatymais daryti šeimą labiau santuokinę yra bergždžias reikalas. Kas būtų, jei valdžia įstatymais verstų mus gyventi senovinėje didžiojoje šeimoje, kurioje kartu gyvendavo tėvai, vaikai, anūkai ir proanūkiai. Tokia veikla atrodytų kaip visiška nesąmonė.

Renkami partiniai politikai ir valstybės karjeros tarnautojai turi ką veikti ir be santuokinės šeimos stiprinimo. Jei neseniai viešojoje erdvėje kilęs sujudimas dėl valstybinio lietuvių kalbos egzamino yra pagrįstas, ne tik valdžia, bet ir aktyvioji visuomenės dalis turi susirūpinti tuo, ką daro mūsų mokykla.

Negi mūsų abiturientai verčiami rašyti rašinius pagal tam tikrą šabloną vien tik todėl, kad gautų geresnį pažymį? Negi mums nereikia kūrybiškai mąstančių asmenybių? Negi gabiausi mūsų vaikai bus priversti išvažiuoti studijuoti į užsienio universitetus, nes čia jie neranda kur mokytis, nors aukštųjų mokyklų turime apsčiai? Negi baigusieji Vakarų universitetus negalės grįžti į Lietuvą, nes čia jie nemato galimybių save realizuoti?

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai buvau moksleivis, vienas mano klasės draugas rašinyje parašė, kad jam nepatinka Salomėjos Nėries karo metų poezija, nes joje per daug lavonų. Lietuvių kalbos mokytoja visos klasės akivaizdoje pasmerkė šį vaikiną ir vis stebėjosi, kaip jam gali nepatikti tokia poezija. Negi mūsų moksleiviai ir vėl ugdomi bijoti reikšti savo nuomonę?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"