TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Politikai ir atviroji valdžia

2016 10 14 6:00

Kultinio britų serialo „Taip, ministre“ („Yes, Minister“) pirmojoje serijoje, pavadintoje „Atviroji valdžia“ („Open Government“), veiksmas vyksta Administracinių reikalų ministerijoje. Į ją atvyksta naujas ministras, ką tik laimėjęs rinkimus su šūkiu „Mes – už atvirą valdžią“. 

Pasitikdamas savo pavaldinius, naujasis ministras rėžia: „Nuo šiol viską darysime kitaip.“ Į ministro žodžius sureaguoja vienas tarnautojas, teigdamas, kad nauji ministrai – tarsi kėdės: vienos „užsilenkia iškart atsistojus“, kitos „vis sukasi ratu“. Ši filmo serija atskleidžia nelaimėlio ministro istoriją pagal pirmąjį – kėdės užsilenkimo – variantą.

Minėtas ministras, kovojantis už atvirąją valdžią, stoja ir vietos gamintojų pusėn. Aptikęs ketinimus už milžinišką sumą visai britų valdžiai pirkti amerikietiškus kompiuterius, jis nutaria (žinoma, vadovaudamasis atvirosios valdžios idealu) paviešinti šio pirkimo detales ir įrodyti buvusios valdžios lėšų švaistymą bei vietos gamintojų ignoravimą. Tačiau serijos pabaigoje paaiškėja, kad kompiuterių iš JAV pirkimas susijęs su nuolaida slaptai ginkluotei įsigyti. Faktų apie šią ginkluotę negalima viešinti, tačiau jei nebus nupirkti kompiuteriai, nebus ir nuolaidos. Ministras pirmininkas ir visa Didžioji Britanija tokiu atveju ne tik praras savo artimiausių sąjungininkų pasitikėjimą, bet ir neteks gero gynybos kontrakto. Tai reikš dar didesnes išlaidas nei perkant kompiuterius. Nesunku numanyti, kad filmo serijos pabaigoje ministras atsisako atvirosios valdžios idėjos kaip nepajudinamo principo.

Tačiau žvilgtelėkime į istoriją. Viešoji biurokratija buvo kuriama kaip paslaptinga organizacija, būdavo sudėtinga į ją patekti, o turint reikalų su jos atstovais niekada nekildavo klausimų, kas yra viršesnis. Ši sistema puikiai tiko menkai išsilavinusiose visuomenėse, kur dauguma žmonių dirbo žemės ūkyje arba mažai kvalifikuotą darbą pramonės sektoriuje. Biurokratija, kurios visi atstovai turėjo aukštąjį išsilavinimą, atrodė svarbi, o jų darbas – sudėtingas ir paslaptingas. Bet XX ir XXI amžių sandūroje aukščiausios kvalifikacijos reikalaujančios profesijos ėmė koncentruotis privačiajame sektoriuje, tad aukštasis išsilavinimas tapo labai paplitusiu visuomenės reiškiniu. Tokios visuomenės piliečiai ėmė puikiai suprasti, kad žvelgiant pro ministerijos langą nieko geriau „iš viršaus“ nematyti. Taigi išsivysčiusioje visuomenėje viskas tarsi apsiverčia aukštyn kojomis – piliečiai, tvarkydami reikalus, jaučiasi viršesni, o užsimiršusi biurokratija juos siaubingai erzina.

Tyrimai rodo, jog pasitikėjimas valdžia menksta beveik visose išsivysčiusiose pasaulio valstybėse ir manoma, kad viena svarbiausių to priežasčių yra pasikeitę piliečių lūkesčiai ne tik dėl valdžios teikiamų paslaugų kokybės, bet ir visuomenėje pakitusio valdžios statuso. Tas statusas, aišku, tapo žemesnis, ir biurokratijai sunku prie to priprasti.

Atviroji valdžia yra viena daugiausia perspektyvų teikiančių teorijų apie tai, kaip galima reformuoti viešąjį valdymą taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Tačiau svarbu suvokti, kad tas atvirumas gali reikšti kelis skirtingus dalykus, o mums, piliečiams, reikia stengtis neleisti politikams vartoti šio žodžių junginio savais tikslais.

Atvirąja valdžia galime laikyti bent keturias valdžios įstaigų veiklos strategijas. Pirma, tai gerosios praktikos paieška ir taikymas. Jei kurios nors valdžios įstaigos veikla nesuprantama piliečiams, jos veikla bus nesuprantama ir kitoms valdžios įstaigoms. Taip visas valdžios įstaigas sumetame į blogo įvaizdžio katilą ir nepamatome gerosios praktikos atvejų. Tačiau būtent pastaruosius galėtume taikyti tobulinant visų panašių įstaigų veiklą. Taigi valdžia tampa atvira, kai valdžios įstaigos suprantamu būdu viešina savo rezultatus ir paaiškina, kaip jie susiję su jų vidiniais procesais.

Antra, tai komunikacija, valdžios įvaizdžio gerinimas. Lietuva šiuo požiūriu beviltiškai atsilieka, pavyzdžiui, nuo Estijos. Tie, kas lankėtės Estijoje, turbūt nesupratote, kuo jau ta šalis pranašesnė. Tačiau Estija tikrai pranašesnė už Lietuvą bent jau tuo, kad visa jos valdžia geba komunikuoti bendrą žinutę apie tai, kaip ji veikia ir ko siekia. Ir nors faktiniai rodikliai dažnai rodo labai jau nereikšmingą Estijos pranašumą vienoje ar kitoje srityje, bet užsienio investicijų ir gyventojų teigiamo požiūrio į valdžią atžvilgiais Lietuva tikrai atrodo liūdniau.

Trečia, tai legitimi valdžia. Anksčiau piliečiai manė, kad valdžia turi teisę valdyti (nes manyta, kad ji už juos protingesnė), o dabar ji turi teisę valdyti tik tokiu atveju, jei priima pamatuojamai gerus sprendimus. O tą gerumą patys piliečiai suvokia savaip. Tad konsultacijų ir sprendimo priėmimo formų sukūrimas leidžia užsitikrinti piliečių paramą dėl vienos ar kitos politikos krypties. Šios atvirosios valdžios formos sėkmė labai priklauso nuo valdžios institucijų sąžiningumo. Svarbu, kad jos stengtųsi išgirsti piliečius ir po konsultacijų su piliečiais nepadarytų savaip, nes kitąkart šie į konsultacijas jau nebeateis.

Ketvirtoji forma – „patogi naudotis“ valdžia. Lietuvoje yra beveik 600 viešojo administravimo institucijų ir 50 tūkst. tarnautojų. Paprastam piliečiui nesuvokiama, ką ir kaip jie visi veikia. Tačiau valdžia turi stengtis supaprastinti bendravimą su piliečiais, kad jiems būtų aišku, kas su kuo susiję, ir nebūtų gaištamas jų laikas. Juk „Apple“ ar „Google“ sudėtingiausius kompiuterius sugebėjo padaryti patogius naudotis, kai visą informaciją randame rankoje telpančiame įrenginyje...

Taigi, išgirdę politikus kalbant apie atvirąją valdžią, paklauskite jų, ar jie žino, kas tai yra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"