TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Politikų abejingumas

2012 10 08 8:14

Seimo rinkimų kampanija įgyja pagreitį. Politikai pamini ir mokesčių politiką, bet traktuoja ją kaip rinkėjams ne itin svarbią temą. Daugelyje kitų šalių mokesčių politika yra vienas opiausių klausimų, vaidinančių svarbų vaidmenį lemiant rinkėjų balsus.

Jei Lietuva būtų itin turtingas kraštas ar turėtų nepriekaištingą mokesčių sistemą, būtų galima suprasti, kodėl politikai vengia šios temos. Bet, palyginti su Europos Sąjungos (ES) senbuvėmis, Lietuva yra skurdi šalis, išsiskirianti bene didžiausia socialine atskirtimi, menkais atlyginimais ir regresine mokesčių sistema.

Liberalai teigia, kad mokesčių našta Lietuvoje yra per didelė. Kiti politikai aiškina, kad pajamų mokesčiai yra proporciniai su progresyvumo elementu, nes neapmokestinamasis minimumas proporcingai daugiau mažina mažai uždirbančiųjų pajamų mokesčius.

Tačiau nereikia savęs ir kitų apgaudinėti. Lietuvos mokesčių našta yra labai maža. Lietuva per savo biudžetą perskirsto mažiau negu trečdalį bendrojo vidaus produkto (BVP), kitos ES šalys, išskyrus Rumuniją, perskirsto daugiau. Visa ES perskirsto apie 45 proc. BVP, Šiaurės šalys daugiau negu 50 procentų.

Be to, Lietuvos mokesčių sistema yra regresinė, tai yra mažiau pasiturintieji moka proporcingai didesnius mokesčius negu turtingieji. Kai kurios pajamos, pavyzdžiui, palūkanos ir kai kurie dividendai, apmokestinami mažesniu tarifu. Kitaip negalima paaiškinti, kaip prieš kelerius metus Viktoras Uspaskichas gavo 8 mln. 573 tūkst. litų pajamų, o sumokėjo tik 10 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčių. Paprastas mirtingasis, gavęs 1500 litų į rankas, 300 jų turi perleisti valdžiai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pavidalu, nes visą algą turi išleisti pirkdamas būtiniausias prekes.

Lietuvoje nėra nei pajamų, nei nekilnojamojo turto progresinių mokesčių, o tai irgi naudinga pasiturintiems gyventojams. Palyginti neseniai mūsų krašte viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija ragino Lietuvą apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir automobilius. TVF ekspertai siūlė šiuos mokesčius, atsižvelgdami į nedidelį gerovės apmokestinimą ir nurodydami, kad tokių mokesčių įvedimas teisingiau paskirstytų mokesčių naštą bei užtikrintų įplaukas į biudžetą. TVF raginimų nebuvo paisoma.

Dabar daugelis politikų pripažįsta, jog reikia įvesti tokius mokesčius, ir pradėjo diskutuoti, kaip tai daryti. Tačiau įtariu, kad diskusijos nėra nuoširdžios. Yra tiek daug skirtingų pasiūlymų, ką reikia apmokestinti, kaip ir su kokiomis išimtimis, kad diskusijas bus galima tęsti metų metus. Yra ir įvairiausių būdų juos paversti niekingais, pavyzdžiui, neapmokestinant pagrindinio būsto, nesvarbu, kokia jo vertė būtų, arba apmokestinant tokiu tarifu, kad ir pilies savininkas mokėtų mažiau negu tūkstantį litų per metus.

Padėtis tik blogėja. Mokesčiai Lietuvoje tampa vis labiau regresiniai, tuo didindami naštą vargingiausiems gyventojams. Per palyginti trumpą laikotarpį pajamų mokestis sumažėjo beveik trečdaliu - nuo 33 proc. iki 21 proc., jei įskaičiuojamas "Sodros" draudimas. Kol pajamų mokesčiai mažėja, PVM didėja. Tarifas padidintas nuo 18 iki 21 procento. PVM yra labiausiai regresinis mokestis iš visų, nes juo apmokestinamas maistas, apranga, šildymas ir kitos būtiniausios prekės, kurios suėda beveik visas vargingesnių žmonių pajamas. Kapitalizmo bastione JAV nėra PVM, bet jį raginantys įvesti ekonomistai siūlo lygiagrečiai sumažinti arba visiškai panaikinti pajamų mokestį nepasiturintiems gyventojams, nes priešingu atveju jie per daug nukentėtų.

Daugelyje Europos šalių maistui taikomos didelės lengvatos. Praeitą sekmadienį debatuose Valdovų rūmuose socialdemokratų atstovai teigė, kad 20 iš 27 ES šalių turi tokių lengvatų. Manau, kad jie neklydo. Pavyzdžiui, Vokietijoje daugumai prekių ir paslaugų taikomas 19 proc. PVM, maistui - tik 7 procentų. Austrijoje bendras PVM tarifas yra 20 proc., maistui - 10 proc., Švedijoje - atitinkamai 25 proc. ir 12 procentų. Šįmet Prancūzijoje lengvatinis tarifas buvo padidintas nuo 5,5 iki 7 proc., bet maistui liko 5,5 procento.

Regresinę mokesčių sistemą itin uoliai gina Liberalų sąjūdis, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, daugelis kitų lobistinių organizacijų bei vadinamieji finansų analitikai. Per debatus Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis dėstė įprastą partijos programinę nuostatą, nukreiptą prieš progresinius mokesčius ir apskritai prieš mokesčių didinimą. Jo pastabos kveptelėjo demagogija, kai jis tvirtino, kad progresiniai mokesčiai būtų "bausmė sunkiai dirbantiems žmonėms". Jis nepaaiškino, kodėl mokesčiai turtingiesiems traktuojami kaip bausmė, o mažiau uždirbantiems gyventojams jie laikomi savaime suprantamu dalyku, nors mažiau pasiturintieji moka proporcingai daugiau mokesčių. V.Uspaskichas didesnį tarifą vadino "pavydo" mokesčiu.

Socialdemokratų raginimą įvesti progresinius mokesčius "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pavadino "retorika, skirta socialiai išlaikomiems, o ne mokesčius mokantiems rinkėjams". Tačiau esą tokia politika labai pavojinga visuomenėje, kurioje išlaikomųjų ir išlaikančiųjų santykis darosi vis nepalankesnis. Teiginys būdingas pasiturinčiųjų apologetams, bet netikslus.

Progresiniai mokesčiai yra norma Vakarų pasaulyje. Ginčijamasi dėl jų dydžio, bet mažai abejojama jų teisingumu bei būtinybe, juos palaiko mokesčių mokėtojų dauguma, o ne tik socialiai išlaikomi. Didėja išlaikomųjų skaičius, bet dėl to, kad ūkio krizė sunaikino tūkstančius darbo vietų. Be to, progresiniai mokesčiai nėra tik turto perskirstymo mechanizmas. Jie reikalingi siekiant sukurti civilizuotą, ES lygį atitinkančią valstybę, gebančią konkuruoti dabartiniame pasaulyje. Mokytojai Suomijoje, kuri turi vieną geriausių švietimo sistemų pasaulyje, gauna labai gerus atlyginimus. Tokių jie negautų, jei Suomijos mokesčių sistema būtų tokia pat regresinė ir iškreipta kaip Lietuvos.

Net ir tie, kurie supranta, jog mokesčius reikia pertvarkyti, galvoja kaip ir šventas Augustinas savo jaunystės maldoje: "Suteik man skaistybę ir susilaikymą, bet dar ne dabar."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"