TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Politikų tipai

Lietuvoje per pastaruosius 16 metų kelis kartus keitėsi politikų tipai. Atgimimo banga iškėlė du pirmuosius tipus: ramųjį ūkiškąjį tipą (Algirdas Brazauskas) ir romantinį revoliucinį (Vytautas Landsbergis). Pažymėtina, kad šie du politiniai tipai (arba srovės) ir šiandien daro didžiausią įtaką mūsų valstybėje. Lūžio metai (1988-1991) todėl taip ir vadinami, kad iš tuometinio autentiško emocijų vulkano išsiveržė autentiškos politinės srovės.

1998-ųjų prezidento rinkimuose susigrūmė du nauji politikų tipai - pabrėžtinai liaudiškas ir pragmatiškas (Artūras Paulauskas) bei užjūrio nostalgiškai romantiškas (Valdas Adamkus). Per plauką laimėjo antrasis. Tačiau Paulauskas kartu su savimi atsivedė į politikos avansceną visą plejadą liaudiškai pragmatiškos srovės atstovų ir netrukus įkūrė savo partiją.

Adamkus dėl objektyvių priežasčių (neseniai grįžęs iš emigracijos) liko išskirtinis, unikalus šio tipo atstovas. Kartu su Adamkumi Lietuva neišvydo atskiros politinės srovės gimimo, kas iš dalies ir lemia dabartinius Prezidentūros sunkumus. Tačiau prezidentą supa palankios visuomeninės nuomonės aura ir intelektualų, kuriems artima "Santaros-Šviesos" pasaulėjauta, palaikymas.

2000-ųjų metų Seimo rinkimai: po konservatoriškojo perdėm romantinio ir per mažai ūkiško periodo politinis vėjas pūtė į liaudiškai pragmatiškojo tipo ("Naujosios politikos") bures. Dalinai prie šio tipo turėtume priskirti ir anuometinį Rolandą Paksą. Tačiau "pragmatiškieji" pasirodė nebe tokie pragmatiški, kaip manyta, ir netrukus "Naujoji politika" po vidinių prieštaravimų išleido valdžią iš savo rankų. Vyriausybę 2001 metais vėl suformavo ramioji ūkiškoji srovė su jos lyderiu Brazausku priešakyje.

2004-ųjų ruduo: Seime daugiausia vietų gauna Viktoro Uspaskicho komanda. Uspaskichas įkūnijo superpragmatikų tipą. Bet ši srovė tokia forma, kokia buvo pateikta per rinkimų kampaniją, pasirodė negyvybinga kasdienėje politikos rutinoje, todėl dabar jai reikia keistis, norint likti įtakingai. Politika nėra "reikalų tvarkymas", ji žymiai gilesnė ir subtilesnė sritis.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad iki šiol Lietuvoje sėkmė lydėjo tris pagrindinius politinius tipus: ramųjį ūkiškąjį, romantinį revoliucinį ir liaudiškąjį pragmatinį. Iš šių trijų didžiausią įtaką padarė ramusis ūkiškasis. Romantinis revoliucinis tipas geriausiai tiko Atgimimo epochai, bet dažnai klupdavo susidūręs su ūkio reikalais ir iki šiol linkęs pernelyg politizuoti ekonomiką. Liaudiškasis pragmatinis tipas, atsiradęs vėliausiai iš trijų minėtųjų, jautė stiprų konkurencinį spaudimą iš dviejų pirmųjų ir dažnai stokojo stabilumo.

Atkreipkime dėmesį į tai, kad visi trys tipai sprendė pirmiausia lietuviškas pereinamojo periodo problemas ir dažnai tik simboliškai siejo save su pagrindinėmis europinėmis politikos srovėmis. Viena vertus, taip reikėjo, nes Lietuva - dar ne Švedija ar Didžioji Britanija. Kita vertus, Lietuva jau Europos Sąjungos narė, tad nenumaldomai artėja autentiškos europinės politikos metas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"