TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Politinė kairė ir dešinė bei jų simuliakrai

2016 05 20 6:00

Demokratinėje politikoje veikiantys ir tarpusavyje konkuruojantys veikėjai grupuojasi į vadinamuosius kairiuosius ir dešiniuosius. Toks skirstymasis nėra senas, jis ateina iš Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikų, kai parlamento dešinėje pusėje sėdėdavo vienokios pakraipos deputatai, kairėje – kitokios. Ilgainiui politinė kairė ir dešinė įgavo konkretų turinį, tad dabar visi, kas nors kiek domisi politika, žino, ką reiškia kairioji partija ar dešiniųjų pažiūrų politikas.

Laikui bėgant atsirado ir tokių partijų, kurios nenorėjo naudoti aiškios – kairiosios ar dešiniosios – politinės etiketės, todėl šalia politinės kairės bei dešinės atsirado ir politinis centras. Jo atsiradimą lėmė objektyvūs dalykai – per visą dvidešimtą šimtmetį europietiškose visuomenėse klasinio susiskaldymo ribos pamažu nyko, stiprėjo individualusis socialinis mobilumas, leidžiantis žmogui nesunkiai pereiti iš vienos socialinės grupės į kitą (pavyzdžiui, valstiečio vaikas tampa universiteto profesoriumi ar aukštu valdininku). Tokiose visuomenėse politinėms partijoms naudingiau vadintis centro partijomis, nes taip jos gali pritraukti daugiau rinkėjų.

Skirstymasis į kairiuosius, dešiniuosius ir centristus politikoje yra svarbus dėl vykstančios politinės konkurencijos. Juk jei laikomės principo, kad valdžia nėra paveldima, o dėl jos reikia konkuruoti, tai turi būti politinių komandų (arba asmenybių) konkurencija pagal nustatytas taisykles, su nenuspėjama baigtimi. Juk ar galime nuspėti Seimo rinkimų rezultatus? Po pastarųjų įvykių su Liberalų sąjūdžiu būsimoji valdančioji koalicija tampa beveik neprognozuojama. Labai panašiai organizuojama konkurencija sporte, o už tos nenuspėjamos baigties konkurencijos reginį sporto aistruoliai moka pinigus. Ar jie pirktų bilietus, jei varžybų rezultatai būtų žinomi iš anksto?

Susiskirstymo į politinę kairę, dešinę ir centrą svarbą paradoksaliai rodo ir tai, kad tokį susiskirstymą imituoja ir nedemokratiniai politiniai režimai. Artimiausias mums pavyzdys – Rusija, kur parlamentarizmas imituojamas labai apgalvotai.

Daugiausia vietų Valstybės Dūmoje turinti partija „Vieningoji Rusija“ yra centristinė politinė jėga. Toks pozicionavimas yra sąmoningas, juo siekiama sukurti valdžios stabilumo vaizdinį. Tačiau tam, kad būtų aiškiai matomas stabilus centras, turi būti ir politinė kairė, ir politinė dešinė. Siekiant pabrėžti politinio centro solidumą, tiek politinė kairė, tiek politinė dešinė neturi būti solidžios. Priešingai, jos turi būti bent kiek juokingos ir net šiek tiek radikalios, nes ttokiu atveju Rusijos balsuotojai aiškiau matys politinio centro solidumą ir stabilumą.

Politinę kairę jau daug metų sėkmingai imituoja Rusijos komunistų partija, vadovaujama senstelėjusio, bet nepakeičiamo lyderio Genadijaus Ziuganovo. Kadaise, o tiksliau – prieš 20 metų – G. Ziuganovas buvo rimtas Boriso Jelcino konkurentas prezidento rinkimuose, pirmajame ture surinko tik keliais procentais mažiau balsų. Po šių pralaimėtų rinkimų rusų komunistų lyderis kartu su savo vadovaujama partija klusniai vaidina vadinamosios sisteminės opozicijos vaidmenį.

Politinę dešinę jau daug metų sėkmingai imituoja Liberalų demokratų partija ir jos ryškus lyderis Vladimiras Žirinovskis, talentingai atliekantis politinio juokdario ar klouno vaidmenį. Neseniai paminėtas šio veikėjo 70 metų jubiliejus buvo pateikiamas vos ne kaip nacionalinė šventė. Turint galvoje, kad V. Žirinovskis jau daug metų yra ne eilinis deputatas, o Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas, jo klounados yra akivaizdus ir sąmoningas parlamentarizmo diskreditavimas.

Laikydamas Valstybės Dūmoje tokius „opozicionierius“, Kremlius sprendžia kelis uždavinius. Pirmiausia jis pasinaudoja Aristotelio pasiūlyta aukso vidurio taisykle, pagal kurią dorybė yra gebėjimas rasti vidurį tarp kraštutinumų. Kremlius V. Putino lūpomis sako liaudžiai: komunistai siūlo taip, V. Žirinovskis siūlo kitaip, tačiau mes, valdžia, vengiame kraštutinumų, mes elgiamės apgalvotai. Kitaip tariant, Kremliaus sprendimai pateikiami kaip geriausi, kaip aukso vidurio sprendimai.

Kita tokių „opozicionierių“ paskirtis yra garsiai sakyti tai, ko Kremlius pats nenori sakyti. Taip patikrinama savos visuomenės ir užsienio šalių reakcija, o ryškiausias toks kalbėtojas yra ponas V. Žirinovskis, į kurio žodžius Rusijos tyrinėtojai visada įsiklauso.

Trečia paskirtis – ne tik kalbėti, bet ir daryti. Po Krymo užgrobimo kritiškai mąstantys rusai Valstybės Dūmą pradėjo vadinti išprotėjusiu spausdintuvu – šis vadinamasis parlamentas ėmė priiminėti daugybę keistų įstatymų. Šiuo metu tiek komunistai, tiek liberalai demokratai Dūmai pateikė savo parengtus įstatymų projektus, kurių turinys tas pats – už sovietinio režimo lyginimą su nacistiniu režimu siūloma bausmė net iki 10 metų kalėjimo. Atrodo, kad Kremliuje sėdintys strategai nori nuo tokių įstatymų atsiriboti, nes labai jau idiotiškai jie skamba, bet, ko gero, tokiems įstatymams Kremlius jau pribrendo – prievarta turi tik stiprėti, nes režimas jau praranda kitas priemones, tarp jų ir ekonomines, savo valdžiai pateisinti. Taip sukuriamas įspūdis, kad pasiūlymai griežtinti įstatymus plaukia ne iš Kremliaus, bet iš parlamento radikalų.

Tačiau rezervų dar yra – nemaža dalis rusų ekonomistų mano, kad dabartinis režimas pinigų turi dar ne vieniems ir ne trejiems savo išlikimo metams. Paprastiems rusams gyvenimas blogėja labai lėtai, o tą nedidelį blogėjimą veiksmingai kompensuoja susigrąžintos Rusijos didybės jausmas. Tas jausmas pataisė dvasinę būseną daugybei rusų, depresavusių dėl Sovietų Sąjungos žlugimo, todėl dėl galimybės vėl didžiuotis savo valstybe ūkines problemas galima ir pamiršti. Juk ne viskas pinigais matuojama, ar ne?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"