TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Politinė valia kaip elektros kainos dedamoji

2012 11 29 6:00

Lietuvos gyventojai, elektros energijos vartotojai, atsidūsta ir išjungia televizorių: ką tik per žinias pranešė, kad vėl brangsta elektra. Už gruodį jie mokės dar sena kaina - 46 centus už kilovatvalandę. Po Naujųjų, už sausį, jau teks mokėti 51,9 cento.

2009-ųjų gruodį, prieš pat sustabdant Ignalinos atominę elektrinę, kilovatvalandė kainavo 35 centus.

Gyventojai nesunkiai suskaičiuoja: per beveik trejus kalendorinius metus elektra pabrango 50 proc., o naujasis kainos šuolis kišenę kas mėnesį patuštins vidutiniškai dar po 5-10 litų. Didelei daliai Lietuvos žmonių tai nemaži pinigai.

Kai kurie gyventojai pasiguodžia bent tuo, kad namie neturi elektrinių viryklių. Tuomet sunaudotų dar daugiau elektros energijos, o kainos šuolis nuo 2009-ųjų gruodžio iki 2013-ųjų sausio būtų dar skaudesnis: nuo 31 iki 50,5 cento.

Elektros vartotojai bando prisiminti ir suprasti neseniai per televiziją išgirstą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) paaiškinimą, kodėl brangsta elektra: "Sprendimai dėl dujų kainų priimami kas pusmetį, todėl reaguoti galima jau antrąjį pusmetį. Elektros srityje sprendimai daromi kas metus ir visus metus galioja viena kaina, pagal kurią nustatoma kvotinė elektros energijos gamybos kaina. Dabar 2013 metų kainoje įvertiname tą neatitikimą, kuris susidarė pasibaigus 2011 metų laikotarpiui, tai realiai dabar turime reikalą su 2010 metų prognoze."

Aiškiau nepasidaro. Ir dalis gyventojų, jau susitaikę, kad valdžia juos kaskart, prasidedant metams, pasveikina su didesnėmis elektros kainomis, atsidūsta: tokia jau nueinančios valdžios, darbą baigiančios Vyriausybės valia.

Ar ne per lengva ranka branginama elektra buitiniams vartotojams ir jų sąskaita sprendžiamos energetinės šalies problemos? Elektros energijos kainą sudaro trys pagrindinės dedamosios: elektros energijos pirkimo arba gamybos kaina, elektros perdavimas ir mokesčiai (sudaro apie 40 proc. elektros energijos kainos). Sprendimą branginti elektros energiją nuo kitų metų pradžios didžiąja dalimi lėmė būtent viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) mokestis, kuris tiesiogiai yra politinės valios pasireiškimo sritis.

Iš VIAP mokesčio remiama elektros energijos gamyba Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose, termofikacinėse elektrinėse ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Planuojama, kad 2013-aisiais vartotojai sumokės beveik milijardą litų VIAP mokesčio, kurio didžioji dalis bus skiriama brangias rusiškas dujas deginančios Lietuvos elektrinės elektros energijos gamybai paremti bei atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

Įvykęs referendumas ir Seimo rinkimai pakaitino žaliosios energijos (vėjo, saulės, vandens) ir branduolinės energijos šalininkų diskusijas. Tačiau tiek vieni, tiek kiti pripažįsta faktą, kad žaliosios elektros energijos gamybos apimtis Lietuvoje didėja, o tai iš valstybės reikalauja vis didesnių subsidijų, vis didesnė našta tenka Lietuvos gyventojams.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pagal įstatymą mažo galingumo elektrinėse pagamintą elektrą valstybė privalo supirkti, o fiksuotas tarifas nustatomas 12 metų. Didėja elektrinių galia, pagaminama daugiau elektros energijos, kyla ir VIAP mokestis.

Būtų tikrai neteisinga visą kaltę dėl didėjančios elektros kainos suversti žaliajai energetikai, nes gaminti elektros energiją iš rusiškų dujų kur kas brangiau. Juolab kad žaliosios energetikos plėtra numatyta strateginiuose Europos Komisijos (EK) dokumentuose.

Vis dėlto tai nereiškia, jog šio proceso nereikia kontroliuoti, - juk mokama iš mokesčių mokėtojų kišenės. Turi būti balansas tarp pelno siekio, tariamo ar tikro susirūpinimo aplinkos apsauga ir EK direktyvose numatytos sparčios žaliosios energijos plėtros, nes ir EK direktyvos aiškiai nurodo įvertinti galimas socialines pasekmes. Galų gale tai yra ir Lietuvos Vyriausybės reikalas - kur ir kiek įtakos daryti, kad nebūtų paminti vartotojų interesai.

Kaip nurodoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, pasiekus nustatytus elektrinių plėtros tikslus (jie, neabejoju, bus pasiekti kitais metais), bet ne vėliau kaip iki 2015-ųjų pradžios, Vyriausybė turi parengti tolesnės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros aprašą. Atsižvelgiant į tokį elektros energijos kainos didėjimą, manau, 2015-ųjų laukti nereikėtų.

Dažnai tenka girdėti, kad visos priemonės, kol nebus pigesnių gamtinių dujų, galėtų sumažinti elektros energijos kainą 1-2 centais, o tai juk nieko nelemia. Lemia! Nemažai daliai Lietuvos gyventojų keliasdešimt, keli šimtai litų per metus - taip pat dideli pinigai.

Kita vertus, kyla klausimų, į kuriuos turės atsakyti jau naujoji Vyriausybė: kaip atpiginti Elektrėnuose gaminamą elektros energiją, kiek dar bus investuojama (ar bus investuojama?) į šią elektrinę? Kokią Lietuvos rinkos dalį apskritai turėtų sudaryti Elektrėnuose gaminamos elektros energija, kad nedidėtų našta elektros energijos vartotojams, bet būtų išlaikytas elektros energijos sistemos stabilumas?

Per 2013 metus vartotojai turėtų sumokėti 964 mln. litų VIAP mokesčio, iš jo 571 mln. litų planuojama remti elektros energijos gamybą Elektrėnuose. Tai sudaro daugiau kaip pusę VIAP mokesčio biudžeto.

2007-2013 metais VIAP mokesčio parama už Elektrėnuose gaminamą elektros energiją siekia 2,087 mlrd. litų (VKEKK duomenimis). Lietuvos elektrinės investiciniam projektui finansuoti taip pat skirta lėšų: 580,76 mln. litų dotaciją suteikė Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas (taigi investuojame Ignalinos atominės elektrinės uždarymo sąskaita), 245,15 mln. litų - Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat komerciniai bankai. Dalį lėšų projektui skyrė ir "Lietuvos energija".

Kuo daugiau investuojame, tuo elektros energija Lietuvoje darosi brangesnė?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"