TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Politinės biudžeto skylės dangstymo technikos

2011 12 09 8:00

Kol prezidentė, Vyriausybė ir politikai diskutuoja dėl biudžeto karpymų, kol partijos bando atrasti viena kitos teiginiuose silpnų argumentų, visuomenė laukia rezultato, jau iš anksto žinodama galutinį, realų sprendimą - pajamos mažės. Vadinasi, mažės visos kitos gyvenimo ir darbo galimybės. 

Mūsų politikai moka ir gali parodyti "pasauliui", kad jie sugeba vykdyti konkrečius uždavinius, projektus ar sutartis. Tačiau šiandien jiems iškilo daug sudėtingesnis uždavinys, kurio esmę sudaro ne gerų valdininkiškų ar biurokratinių funkcijų demonstravimas, o vertybinis apsisprendimas. Nes kada biudžeto įstatymas turi "skylę", jos uždengimas įmanomas tik aiškiai apsisprendus, kur bus kerpama ir kas nukentės. Bet tokiam sprendimui reikalingas ne valdininkiškas stropumas, o vertybinis stuburas. Ar turi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, prezidentė ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) aiškius vertybinius orientyrus? Nemanau, nes tai jau ideologijos aiškumo klausimas. O kuo užsiiminėjo vykdomąją valdžią apglėbę politikai? 

Politinė valdžios sudedamoji ilgą laiką kovojo su valstybės aparatu, nes jo pagrindą sudarė ne tie - vieni dėl savo profesinių, kiti dėl moralinių savybių. Bet daugiausia valstybės tarnautojai buvo retinami dėl neišreikšto lojalumo konservatoriams ar vienam jų lyderių. Štai tada mes regime, kaip valdžioje esantys dėlioja kadrus, performuoja struktūras ne dėl valstybės funkcionavimo efektyvumo, o tam, kad savi galėtų užimti reikiamus postus, kontroliuotų finansinius srautus, užpildytų biurokratinio aparato koridorius.

Tačiau krintantys ekonominiai rodikliai pavirsta negatyviais politiniais akcentais, todėl valdžia imasi įprasto ir visuomenėje lengvai virškinamo recepto - kad ir kas būtų nuspręsta, reikia kalbėti apie savo siekį apginti socialiai pažeidžiamus sluoksnius. Štai ir kalbėjimas apie "prabangos mokestį" tampa emociškai stipriu, visuomenę skaldančiu kalbėjimu (tegul moka tie, kurie turi daugiau). Ir prezidentė, ir Seimo pirmininkė ima eksploatuoti idėją, kuri būdama socialiai pateisinama nesuteikia išeities iš padėties. Tą patvirtino ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ir Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas, kuris suabejojo, ar tik nebus šis mokestis dar vienu mokesčiu pensininkams, kurie dar nuo sovietų laikų turi namus, bet jau nesugeba jų nei išlaikyti, nei parduoti. Mokestis gali paliesti ir juos: individualus, didelis namas, argi tai ne turtas?

Kitas aštrus situacijos aspektas - rinkimai. Visos politinės jėgos suvokia, kad kaip bus sutarta dėl biudžeto, taip bus balsuojama ir dėl partijų. Todėl visi siekia parodyti savo kompetenciją bei rūpinimąsi žmonėmis. Bet mokesčiai nemažės, o kainos bei valstybės aparato kontrolė didės. Rinkimų biudžetas aistrų bangas gali sukelti ilgam, ir net jau jį priėmus oponentai turės daug stiprių argumentų parodyti rinkėjams, kaip jie stumiami į skurdą.

Neužmirškime, kad ši savaitė kelia ir kitų grėsmių - koalicijos partneriai liberalai demonstruoja aiškų ideologinį nuoseklumą svarstant daugelį klausimų. Tai ir trikdo TS-LKD atstovus, nes jų prioritetas ne ideologinės vertybės, o koalicija. Kaip skaidriai pasakė Irena Degutienė: "Aš manau, kad koalicijos partneriai tikrai susimąstys, ar vien dėl partinės ideologijos, natūralu, jie yra liberalai, jų ideologija yra kitokia, bet politikas tikrai pirmiausia turi mąstyti apie visus Lietuvos gyventojus, visą valstybės šiandieninę situaciją ir perspektyvą."

Gražiai sudėliotuose žodžiuose glūdi paprastas techninis klausimas - kas valdys valstybę. I.Degutienei biudžeto svarstyme esmine tampa ne diskusija dėl vertybinių principų (o tik per juos galima nuspręsti, kur kirpti, o kur palikti), bet kaip greičiau priimti nežinia kieno suraikytą ir ne visada aiškiai motyvuotą sumažinto biudžeto projektą. Jei tai ir yra pagrindinė konservatorių vertybė, tada koalicija su jais yra pragaištingas reikalas.

Pragaištingas, nes partijoje ima dominuoti biurokratiškas, valdininkiškas požiūris į situacijas. O valdininkui situacija yra patenkinama tol, kol jis nepraranda savo galių, kol jis yra lemiantis vieną ar kitą sprendimą. Jei jam gresia galių praradimas, tada jis mato visos valstybės žlugimą. Nėra valdininko - nėra valstybės. Nes valdininkiška kompetencija pati tobuliausia, nes čia nėra (siekiama, kad nebūtų) nei aštrių kampų, nei klaidingos kaltinimų ir kaltųjų paieškos. Viskas tikslu, nes kiti negali ir neturi nusimanyti. Nes tik valdininkiška logika sako - vertybės paskui, pirmiau biudžetas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"