TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Politinės partijos jau nebereikalingos?

2010 11 12 0:00

Dar kartą išgirdau sprendimą, kuris kelia daugiau klausimų nei sustiprina aiškumą: Konstitucinis Teismas (KT), apsvarstęs įstatymo nuostatą, kad Lietuvos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai į Europos Parlamentą (EP) gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus kandidatų į EP narius sąrašus, nustatė, kad ji prieštarauja Konstitucijai. KT konstatavo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią politinėms partijoms arba jų iškeltiems bei remiamiems kandidatams dalyvauti politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimuose. Tačiau šis reikalavimas negali būti aiškinamas kaip įtvirtinantis išimtinę politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisę dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas. Paprastais žodžiais tariant, partijos politikoje gerai, bet ir kiti, nepartiniai politikoje veikiantys subjektai irgi gerai.

Nesiruošiu ginčyti KT nutarčių. Ši institucija daro išvadas remdamasi esama Konstitucija bei ją lydinčiais įstatymais, todėl KT sprendimai lieka logiški ir teisiškai korektiški. Bet, išreikšdamas pagarbą KT kompetencijai, abejoju mūsų politinio gyvenimo logika. Mat teisė dažniausiai įsiterpia jau po to, kai visuomenėje nusistovi tam tikros elgesio ir procesų supratimo tendencijos. Tendencija, apie kurią reikėtų kalbėti, yra ta, kad partijos praranda savo funkcinį identitetą, jas sėkmingai ima keisti daug paprastesnės struktūros ir net atskiri asmenys.

Įteisindami galimybę rinkimuose dalyvauti atskiriems asmenims, apeinant politines partijas, mes turime suprasti, kad partijos, partinė sistema degraduos. Jau dabar galime fiksuoti intensyvų partijų veiklos dubliavimą visuomenėje, bet sukūrus teisines sąlygas lygiai konkurencijai politikos lauke ir kitiems veikėjams partijos gali visiškai netekti savo veido ir paskirties unikalumo.

Pažvelkime į tradiciškai partijoms priskiriamas politikos funkcijas ir pamatysime, kad jas sėkmingai perima kiti, nepartiniai politikos veikėjai:

- politinė visuomenės mobilizacija? Tuo šiandien visiškai ramiai gali pasigirti didesnė viešųjų ryšių kompanija ar žiniasklaidos bendrovė, galinti labai greitai mobilizuoti piliečius ir komerciniam šou, ir politiniam aktui.

- politinė socializacija? Bet tuo šiandien užsiima visi pilietiniai institutai, pradedant mokykla ir baigiant "Dviračio šou".

- tiesioginis arba netiesioginis dalyvavimas formuojant ir vykdant valstybės vidaus ir užsienio politiką? Imu įtarti, kad žiniasklaida daro didesnę įtaką šiems procesams nei partijos.

- rinkimų kampanijų organizavimas? Šiandien tai vis labiau viešųjų ryšių kompanijų biznis nei partijų funkcija.

- kandidatų parinkimas renkamoms pareigoms eiti? Bet kaip paaiškinti interesų grupių bei įtakingų verslo veikėjų dalyvavimą šiame procese?

- vertybių ir idealų (ideologijų monopolis) platinimas ir gynimas? Bet šioje srityje rimčiau atrodo Bažnyčia ar koks nors blaivybės klubas.

Taigi KT konstatavo partijų nykimo tendenciją, kuri vieniems patiks, kitiems bus nepriimtina, bet esama socialinių bei politinių pokyčių dinamika tokia sparti, kad po kelių dešimtmečių mes galbūt turėsime visiškai kitą supratimą apie tai, kas yra demokratija ir kokį vaidmenį joje atlieka partijos, jei jos dar bus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"