TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Politiniai arkangelai ir demonai

2014 01 14 6:00

Rikiuojantis kariaunoms kautis dėl europarlamentarų mandatų, politologai kandidatus perspėja – nors per galvą verskitės, negausūs rinkėjai balsuos ne už jūsų nepakartojamą asmenybę ar nuveiktus darbus, o už partijas, kurioms atstovaujate. Tačiau asmenybės vis tiek pasiryžusios įrodinėti savo charizmą, tyliai net lipdamos viena kitai per galvas.

Vos nuskambėjus itin garsiai pavardei, vienoje šiuo metu populiarumo stokojančioje partijoje randasi vidinės rezistencijos židinių. Anonimiškai priešintis garsią pavardę turinčio ir jau vien dėl to itin neparankiu konkurentu galinčio tapti naujoko žygiui į Briuselį kai kuriems partijos kolegoms lengva taip pat, kaip viešai pasakyti: „Negaliu jo vertinti, nes nepažįstu.“ Ir orumas išlaikomas, ir atitinkama nuomonė tarp eilučių išreiškiama. Politinis korektiškumas triumfuoja, nors kažkur tarp savų su nauja jėga sklinda tas baisus žodis „nepotizmas“.

Iš pirmo žvilgsnio, tokią poziciją galima suprasti. Tik pamanykite, tokie patyrę, tiek daug nuveikę, ir štai toks atlygis, o juk jie galėtų lyg koks perpetuum mobile suktis dar ryškesnėje politinėje padangėje. Juk kažkam jau iki skausmo nusibodo kadencijos neįpusėjusiame Seime, o kažkam reikia tęsti Europos Parlamente (EP) pradėtus darbus – už žmogaus teises Afrikoje kovoti, Vladimiro Putino režimo aukas iš kalėjimų traukti. Esą atsakingos veiklos daug, niekas kitas tokios sunkios naštos nepakels.

Tačiau girdint tokias nuoskaudas į galvą lenda suvokimas, kad dalies pretendentų, ypač tų, kurie šiuo metu dirba Seime, patirtį verčiant užsienio politikos vagą veikiau apibūdina itin dažnos iš mokesčių mokėtojų kišenės finansuojamos komandiruotės į Europos sostines ar kitų žemynų miestus nei realūs tarptautinio masto darbai. O apie dabartinių europarlamentarų įdirbį paprastai sužinome tik rinkimams artėjant, kai suaktyvėja jų šmėžavimas viešojoje erdvėje, nors EP posėdžių statistika byloja, kad toli gražu ne visi mūsų atstovai šioje institucijoje gali pasigirti aktyvumu. Vis dėlto ir tokiems politikams norisi vėl įbristi į tą pačią upę.

Žvelgiant į partijų rinkimų sąrašus, labiausiai krinta į akis tai, kad naujų veidų tarp kandidatų - itin mažai, aukščiausios vietos tradiciškai rezervuojamos seniems vilkams, nusipelniusiems gyventi dar geriau. Jie bent jau žinomi visuomenei, tad ar verta ieškoti šviežio kraujo, kuris vargu ar pritrauktų rinkėjų. Bet taip svarstant kartu pripažįstama, kad partijos neturi potencialo atsinaujinti.

Nepamirškime ir godumo demonų, ne vieną pretendentą kurstančių siekti mandato vien dėl savo ir savo artimos aplinkos piniginės gerovės. Demonų esama įvairių, ir visose partijose. Stokojančioje populiarumo - taip pat. Ten nepatenkinti „amžini varikliai“ gaudžia, dūmai rūksta – uždanga formuojasi. Kas žino, gal dūmams išsisklaidžius pamatysime, kad rinkimų rezultatas visai neblogas - du ar trys mandatai, nesvarbu, kieno kišenėje. Patarlė byloja – kur du pešasi, trečias laimi. Kai kandidatai tarpusavyje grumiasi, tikėtina, kad laimi partija. Arba bent jau nepralaimi itin skaudžiai. Partijos viršūnėse dirbantiems politikos architektams iš aukštybių geriau matyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"