TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Politiniai pasikeitimai

2013 12 13 6:00

Prieš dvi savaites savo komentarą „Lietuvos žinioms“ pavadinau „Truputį pavydžiu ukrainiečiams“. Tuo metu Kijeve ir kituose miestuose vyko taikūs mitingai, valdžia juos tik stebėjo, todėl pavydėjau ukrainiečiams tos visuomenėje plevenančios vilties, kad artėjimas prie Europos Sąjungos (ES) gali esmingai keisti jų šalies raidą, pavydėjau to ryžto, kurio vedami jie eina protestuoti.

Dabar padėtis pasikeitė. Valdžia ėmė naudoti jėgą, ir tampa sunkiau prognozuoti, kaip pakryps šis dalies (kaip rodo tyrimai, didesnės dalies) Ukrainos piliečių ir valdžios konfliktas dėl požiūrio į tolesnę valstybės raidą. Prognozės tampa nelengvos dėl paties piliečių ir valdžios konflikto sudėtingumo.

Kad ir kiek mes linkėtume Ukrainai kuo greičiau integruotis į ES, kiek palaikytume to siekiančius ukrainiečius, dabartinė Ukrainos valdžia yra teisėta ir turinti visus įgaliojimus spręsti dėl šalies ateities. Galime smerkti Viktorą Janukovyčių už tai, kad jis pirmiausia galvoja apie išlikimą valdžioje ir pergalę kituose šalies prezidento rinkimuose, tačiau jis yra teisėtai išrinktas valstybės vadovas ir jo sprendimai yra teisėti.

Įvykių Ukrainoje esmė yra ta, kad didesnė visuomenės dalis nenori pripažinti valdžios priimtų sprendimų, laiko juos kenkiančiais šalies ateičiai. Teisėtos valdžios teisėti sprendimai piliečiams yra nepriimtini. Čia susiduriame su reiškiniu, kuris socialiniuose moksluose įvardijamas kaip valdžios legitimumas.

Valdžios legitimumas – tai jos savybė, kai valdiniai ar piliečiai pripažįsta valdžią turint teisę valdyti. Pripažindami valdžios teisę valdyti, valdžios teisę reikalauti paklusti, piliečiai jai ir paklūsta. Paklusimas legitimiai valdžiai yra pilietinė pareiga, tokia pati, kaip ir pareiga laikytis įstatymų. Kaip sako politikos mokslo abėcėlė, nėra valdžios be paklusimo, arba valdžios yra tiek, kiek jai paklūstama.

Jei dalis ukrainiečių nenori pripažinti valdžios sprendimų, reikalauja juos pakeisti, o pačią valdžią - atsistatydinti, tuo jie parodo, jog nenori pripažinti dabartinės valdžios teisės valdyti, teisės reikalauti paklusti. Atsisakydamas pasirašyti asociacijos su ES sutartį, V.Janukovyčius sumažino savo valdžios legitimumą. Ukrainoje sumažėjo paklusimo, o tai reiškia, kad tuo pat metu sumažėjo ir valdžios. Tačiau įvykiai Kijeve rodo, kad valdžia visai nesirengia atsisakyti teisės valdyti, teisės reikalauti paklusti. Valdantieji remiasi formaliuoju turimos valdžios teisėtumu ir nenori pripažinti, kad piliečiai ėmė abejoti valdžios teise valdyti.

Šiame konflikte tarp formalaus valdžios teisėtumo ir piliečių atsisakymo teisėtai valdžiai paklusti pranašesnėje padėtyje dažniausiai atsiduria valdantieji, nes jų pusėje yra ne tik įstatymai, kuriuos nepaklūstantys piliečiai esą pažeidinėja. Jų pusėje, o tiksliau, jų rankose yra valstybės prievartos aparatas – policija, kariuomenė, teismai, kalėjimai, - kurį valdantieji gali naudoti, remdamiesi formaliuoju savo valdžios teisėtumu. Tai, kad Ukrainos valdžia prieš demonstrantus naudojo jėgą Kijeve viešint aukštai delegacijai iš Briuselio, rodo jos tikruosius ketinimus dėl ES, o kartu ir tai, kad ši valdžia kliaujasi vien formaliuoju savo teisėtumu ir nesirūpina kaip nors padidinti savo legitimumą tarp piliečių.

Pasikeitimų įvyko ir mūsų vidaus politikoje. Šiomis dienomis mūsų Vyriausybė mini pirmąsias savo veiklos metines, ir viešosios erdvės komentatoriai iškart pastebėjo pasikeitusį prezidentės toną vertinant šiuos pirmuosius metus. Politikos vertinimas visada yra politinis reikalas, kitaip tariant, vertinimas priklauso nuo politinių interesų, todėl tą pačią veiklą galima vertinti ir teigiamai, ir neigiamai. Per visus metus negailėjusi kritiškų žodžių, dabar Dalia Grybauskaitė Vyriausybės darbą įvertino teigiamai.

Tokį pasikeitimą aiškinčiau dviem priežastimis. Pirma, A.Butkevičius neseniai pranešė, kad nekandidatuos prezidento rinkimuose, kad nori visą savo energiją skirti darbui ministro pirmininko poste. Pabandykime įsivaizduoti, kaip prezidentė būtų vertinusi Vyriausybės pirmuosius metus, jei A.Butkevičius būtų paskelbęs apsisprendimą kandidatuoti. Ar prezidentei būtų buvę politiškai naudinga teigiamai vertinti būsimo konkurento vadovaujamos Vyriausybės veiklą? Greičiausiai vertinimas būtų buvęs kitoks.

Tačiau teigiamas Vyriausybės veiklos vertinimas nebūtinai reiškia dėkingumą už A.Butkevičiaus sprendimą nekandidatuoti. Šią Vyriausybę yra už ką ir kritikuoti, tačiau kritikos iš prezidentės lūpų buvo mažai greičiausiai ir todėl, kad nenorima atstumti socialdemokratų, "darbiečių" ir "tvarkiečių" elektorato, kurio nemaža dalis ketina, anot sociologų, balsuoti už D.Grybauskaitę. Per didelė kritika gali atstumti šiuos rinkėjus, kaip jau buvo prieš metus, kai dėl aktyvaus dalyvavimo formuojant Vyriausybę prezidentės reitingai buvo sumažėję.

Dar vienas pasikeitimas – pakeistas Prokuratūros įstatymas. Dabar Seimas galės siūlyti prezidentei atleisti generalinį prokurorą, jei parlamentarai nepatvirtins jo vadovaujamos institucijos veiklos ataskaitos. Šias pataisas prezidentė buvo vetavusi, tačiau Seimas atmetė jos veto.

Šis faktas vertintinas keliais aspektais. Pirmiausia, nežinoma, ar reikia džiaugtis tuo, kad generalinis prokuroras taps priklausomas nuo Seimo daugumos, kuri galės jį siūlyti atleisti po vienų darbo metų. Jei neklystu, nė vienas generalinis prokuroras neišbuvo visos kadencijos, kiekviena nauja Seimo dauguma stengdavosi pakeisti jį savu žmogumi. Dabar šis postas tampa dar labiau politizuotas.

Kitu aspektu prezidentės veto atmetimas vertintinas kaip šios Seimo daugumos noras išlikti tam tikru galios centru ir laikytis nuosavos politikos, nebūtinai sutampančios su valstybės vadovės politika. Artėjantys prezidento rinkimai leidžia manyti, kad tokių prezidentės ir Seimo daugumos susikirtimų bus ir daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"