Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Politiniam sezonui pasibaigus

 
2017 07 14 6:00

Kyla noras įvertinti pasibaigusį politinį sezoną. Juolab kad iki kito – Seimo rudens sesijos – liko kiek mažiau nei du mėnesiai.

Sezonas buvo įdomus, pirmiausia dėl to, jog parodė, kad neužtenka laimėti rinkimus, prikalbant rinkėjams įvairių gražių dalykų, kurių tie rinkėjai nori (arba įtikinti, kad nori). Pasitvirtino sena tiesa, kad laimėjus rinkimus reikia dar mokėti elgtis su gauta teise valdyti valstybę. To mokėjimo aiškiai pristigo.

O kokių buvo vilčių! Kelerius metus stambiausias Lietuvos žemvaldys su savo bendražygiais važinėjo po šalį ir kalbėjo žmonėms teisingus dalykus. Tie žodžiai krito į gerai išpurentą dirvą – socialdemokratai ir „darbiečiai“ gerai „pasidarbavo“, kad jų rinkėjai pabėgtų pas „valstiečius“, kurie taip gražiai kritikavo tuometę valdančiąją daugumą.

Naujai išrinktam Seimui pradėjus dirbti, dar kartą pasitvirtino, kad parlamentinė demokratija – reiškinys, kurį galima tirti moksliškai. O mokslas (politikos) jau yra apibrėžęs tam tikrus tokios demokratijos veikimo principus.

Jie byloja, kad parlamento dauguma formuoja Vyriausybę, kad laimėjusios daugiausia mandatų partijos lyderis tampa premjeru, kad parlamento daugumos galia tiesiogiai susijusi su jos narių drausme – kuo daugiau drausmės, tuo daugiau galios.

Dvi Seimo sesijos mums parodė, kad negalima nepaisyti parlamentinės demokratijos veikimo principų. „Valstiečiams“ nesiseka pirmiausia dėl to, kad jie nežinia kodėl atlieka politinį eksperimentą, nuo kurio kentės ne tik jie, bet ir visa valstybė.

Pirmo žingsnio į nesėkmę būta, kai Ramūnas Karbauskis pririnko daug politikoje niekada nedirbusių žmonių. Parlamentinės demokratijos raida parodė, kad politika yra profesija, reikalaujanti ne tik formalaus pasirengimo, bet ir tam tikrų asmenybės bruožų. Jau matome, kad „valstiečių“ frakcijoje labai daug žmonių, kurie negali būti politikais.

Tai, kad ši frakcija marga, aštrina ir drausmės problemą, kuri, laikui bėgant, gali didėti, ypač krintant „valstiečių“ reitingams. Jei jie kris labai sparčiai, gali prasidėti „valstiečių“ perbėgimas į kitas frakcijas.

Šiuo metu visiškai neaišku, kuo baigsis R. Karbauskio eksperimentas jam priklausiusį ministro pirmininko postą atiduoti kitam žmogui, net nepriklausančiam „valstiečių“ partijai. Jei kalbos, kad Saulius Skvernelis galvoja apie dalyvavimą prezidento rinkimuose 2019 metais, turi pagrindo, premjero postas yra tik priemonė siekti aukščiausio posto valstybėje.

„Valstiečiams“ nesiseka pirmiausia dėl to, kad jie nežinia kodėl atlieka politinį eksperimentą, nuo kurio kentės ne tik jie, bet ir visa valstybė.

Tada belieka vienintelis klausimas – kada S. Skvernelis išlips iš „valstiečių“ vežimo? Juk išlipti reikia nei per anksti, nei per vėlai, nes nuo to priklausys sėkmė prezidento rinkimuose. Žinoma, iš gero ir patogaus vežimo lipti neverta, tačiau sunku patikėti, kad „valstiečiai“ bus populiarūs iki 2019 metų pavasario.

Ministro pirmininko postą S. Skvernelis gali palikti ne tik dėl prezidento rinkimų, tuo labiau jei jis nesirengia juose dalyvauti. Juk nelengva vadovauti Vyriausybei, kuri ne taip jau retai pasijunta neremiama parlamento daugumos. Šios paramos trūkumo priežastys kelios.

Pirma – tai dar vienas „valstiečių“ eksperimentas, pagal kurį sudaryta vadinamoji profesionalų Vyriausybė, ignoruojant parlamentinės demokratijos taisyklę, kad Vyriausybę sudaro laimėjusios partijos nariai, t. y. ministrų postai yra politiniai. Dabar ne tik politikos apžvalgininkai, bet ir „valstiečių“ frakcijos Seime nariai gali kelti klausimą, kieno ši Vyriausybė. Politiniu požiūriu ji yra beveik niekieno.

Kita paramos Vyriausybei trūkumo priežastis – pati valdančioji koalicija. Ji nekelia džiaugsmo nė vienai šios sąjungos šaliai, todėl Vyriausybei būtų sunku dirbti ir tuo atveju, jei ji būtų aiškiai partinė. Džiaugsmo negali būti todėl, kad koalicijos partneriai skirtingai vertina daugelį dalykų. Ryškiausias pavyzdys – urėdijų reforma.

Be požiūrių skirtumo, yra dar viena problemėlė – socialdemokratų dvejonė, ar tikrai reikėjo sudaryti šią koaliciją ir ar reikia dabar iš jos išeiti? Sunku pasakyti, kiek partijos narių nepritaria koalicijai su „valstiečiais“, tačiau naujasis socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad šis skaičius gana svarus.

Tapatybės paieškų ir rinkėjų susigrąžinimo požiūriu, socialdemokratams, mano galva, reikėtų atsisakyti sąjungos su „valstiečiais“ ir pradėti juos kritikuoti. Tačiau gali būti teisūs ir tie, kurie mano, kad to daryti nereikia arba tai daryti dar anksti, kad reikia palaukti, kol „valstiečių“ populiarumas pradės smukti.

Kad ir kas būtų teisus, sprendimą, likti koalicijoje ar ne, priims pati socialdemokratų frakcija, ir ji, spėju, nuspręs likti. Šią hipotezę grindžiu žvilgsniu į frakcijos narių biografijas.

Devyniems iš 17 Seimo socialdemokratų yra 60 ir daugiau metų, o prieš 2020 metų Seimo rinkimus tokių žmonių frakcijoje bus 13. Žinant, kokia jaunystės kulto banga užliejo konservatorius, jų pirmininku tapus Gabrieliui Landsbergiui, socialdemokratų frakcijos dauguma gali visiškai pagrįstai manyti, kad tai – paskutinė jų kadencija Seime, todėl reikia dirbti ne opozicijoje.

Per balsavimą dėl urėdijų reformos socialdemokratai gavo savotišką antausį nuo „valstiečių“, kurie sudarė sandorį su konservatoriais. Tai tik vėl patvirtino, kad ši valdančioji koalicija stovi ant judančio smėlio. Tačiau socialdemokratai iškart pranešė, kad svarstymus apie koalicijos ateitį atideda rudeniui, taip parodydami, kad neskuba trauktis į opoziciją.

Taigi politinis sezonas baigėsi, bet visos per jį išryškėjusios problemos perkeliamos į kitą sezoną. Vasara, kaip žinoma, labai greitai praeina, o rudenį toliau matysime „puikų“ valdančiosios koalicijos darbą. Deja, jis nekelia džiaugsmo ne tik koalicijos partneriams, bet ir paprastiems piliečiams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"