TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Politinis adventas uostamiestyje

2013 12 09 6:00

Pastaruoju metu Klaipėdos uosto studijose atsirado terminas „psichoemocinis poveikis“. Technines užduotis atliekantys autoriai užsakovams linkę nurodyti, dėl ko Klaipėdos gyventojai gali reikšti nepasitenkinimą, ir siūlo urbanistinius sprendinius, kaip išvengti neigiamos reakcijos.

Priemonių uosto triukšmui ir transporto taršai naikinti esama įvairių. Teisiškai tokie socialinės kompensacijos klausimai sprendžiami inžineriniu būdu, gatvių želdinimu, gyventojų iškeldinimu iš šalia uosto esančių pastatų. Praktikoje, be teisinių dalykų, dar reikalingos ir savanoriškos iniciatyvos, o savivaldybėje ypač pageidautina finansinė parama.

Antai vos pajudėjus šventinių nuotaikų karavanui uostamiesčio meras pranešė savo iniciatyva sumanęs socialiai atsakingos įmonės nominaciją. Esą Kalėdinė žvaigždė verslininkams pirmą kartą bus skiriama pagal savivaldybės kriterijus, kurių pagrindinis – nuolatinis įmonės dalyvavimas socialiniuose projektuose ir reagavimas į mero prašymus. Bus įdomu, ką išrinks nominacijos riteriu. Beveik visas uostamiesčio kultūrinis gyvenimas, ypač vasarą, reikalauja verslo paramos.

Merui tikrai yra iš ko rinktis. Ir visiškai natūralu, kad tokių rinkimų tikslas – ne tik padėkoti dosniausiems, bet ir kitais metais pagausinti socialinių rinkliavų kiekį. Iš tokio bendradarbiavimo kristalizuojasi gyventojų psichoemocinė būsena.

Kalbant apie miestiečių savijautą, galima daryti prielaidą, kad dabartinį klaipėdiečių santūrumą, piketų ir mitingų štilį, lemia ne tik uosto veiklos palaikoma stabilesnė ekonominė aplinka (skaičiuojama, kad uostas sukuria 44 proc. miesto BVP) ir verslo parama socialiniams projektams, bet ir šalies politikų santarvė vertinant suskystintų gamtinių dujų terminalo poreikį.

Ankstesnėje koalicinėje Vyriausybėje dirbę ir strateginio objekto statybai pritarę Klaipėdos liberalai pastaruoju metu priversti laikytis rimties, kad ir kaip niežėtų liežuviai. Nors politikoje nieko nėra amžino ir pastovaus, uosto pokyčių oponentams naujų batalijų prieš rinkimus erdvę teks užkariauti modernesniais lingvistiniais ginklais. Iki tol tradiciškai sergėję Melnragės kranto neliečiamybę populistiniais lozungais, išorinio uosto kritikai taip lengvai nebegalės atsikratyti per ketverius metus įgytų diplomatinių manierų.

Juk dabar, kai dėl šalies energetinių tikslų vidinė akvatorija sparčiu tempu plėtojama ir gilinama į pietus, nors mokslininkai prieš dešimtmetį tai vadino sunkiai įsivaizduojamu dalyku, politikai vargu ar ieškos vien gamtosauginių argumentų prieštarauti specialistų rekomendacijoms perstatyti molus. Poreikis apvalinti įplaukos kampą būtinas, kad locmanai saugiau įvestų dujovežius. Kitu atveju plaukiant dujovežiui tektų laikyti tuščias naftos terminalų krantines. Tai labai visiems nepatrauklus ekonominis scenarijus, kadangi dujų terminalas nežada greitos investicijų grąžos.

Projektuotojų siūlymas keisti molų konfigūraciją neturi nieko bendra su anksčiau peikta socialdemokratų naujo uosto vizija – būtent tokią išeitį siūlo virtualus laivų vedlinės modeliavimas. Tačiau manoma, kad ilgesnis molas gali turėti įtakos srovėms ir smėlio judėjimui, savo ruožtu – pakrantės linijai, kaip nutiko pirmąjį kartą modernizavus jūros vartus. Todėl negalima nesutikti su specialistais, kad antrasis didžiųjų navigacinių permainų žingsnis - nauja prieplauka jūroje, nepaveiktų kranto labiau negu vidinio uosto charakteristikų kaita.

Energetikos ministras lankydamasis Klaipėdoje praėjusią savaitę kalbėjo, kad iš vieno dujovežio įplaukimo uosto direkcija uždirbs pusę milijono litų rinkliavų, o tokių laivų per metus gali būti maždaug aštuoni. Taigi finansinis indėlis į uosto biudžetą gali sudaryti 4 mln. litų per metus. Įvertinus tai, kad į dujų terminalą uosto direkcija pagal sutartį su naftininkais investuos daugiau kaip 50 mln. litų, neskaičiuojant išlaidų kasti ir prižiūrėti laivo stovėjimo duobę bei sutvirtinti Kiaulės Nugaros salos šlaitą, rinkliavų grąžos teks palūkėti ilgokai. Toks punktas uosto investicijų sąmatoje atrodo kaip dar vienas socialinis projektas, tarsi kokia pramoginių valčių prieplauka. Tačiau taip samprotauti – nevalia! Su terminalu siejama didžiulė politinė nauda, o tuo abejojančiai visuomenės daliai ministras siūlo žvilgtelėti į šildymo sąskaitas.

Ar tokia visuomenės interesams paklūstanti organizacija kaip uosto direkcija gali tikėtis iš mero rankų Kalėdinės žvaigždės už socialinę atsakomybę? Vargu. Ir ne todėl, kad tai ne privati, o valstybės įmonė ar kad per mažai remia miestą. Tai nedera su požiūriu į uosto valdymą. Nebent tuo atveju, jeigu miesto ir uosto vadovai vėl būtų liberalai. Per daugiau kaip du dešimtmečius taip nutiko tik kartą ir toks duetas gyvavo ketverius metus. Tačiau norisi manyti, kad klaipėdiečiams šventinę nuotaiką kelia ne nominacijos, o institucijų santykiuose tvyrančios paliaubos, kai uosto darbą trikdo tik įprastas metų pabaigai audringas vėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"