TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Politinis ruduo

2015 09 11 6:00

Rugsėjo 10 dieną, kaip ir įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, parlamentarai susirinko į eilinę Seimo rudens sesiją. Dabar jau galime drąsiai sakyti, kad prasidėjo naujas politinis sezonas, nes svarbiausi politinio teatro ir jo spektaklių veikėjai yra savo darbo vietose. Kad politika daug kuo primena spektaklį - joks atradimas.

Politikos mokslas seniai vartoja šį palyginimą, todėl visiems besidomintiesiems politika norėčiau pasiūlyti paskaityti garsaus Amerikos politologo Murray Edelmano knygą (jau išverstą į lietuvių kalbą), kuri taip ir vadinasi - „Politinio spektaklio konstravimas“.

Nesiūlyčiau skubėti smerkti politinio teatro aktorių, vis kuriančių mūsų akyse politinius spektaklius. Šie žmonės veikia pagal taisykles, kurios nuo jų nelabai priklauso. Tos taisyklės - tai šiuolaikinė atstovaujamoji demokratija, kai paprasti piliečiai savo rankose turi reikšmingą priemonę - galimybę išrinkti (arba neišrinkti) tuos, kurie siūlosi būti vadinamaisiais tautos atstovais. Todėl politikai ir stengiasi mums, piliečiams, patikti, vaidina nesibaigiantį spektaklį, nes nori būti išrinkti ar perrinkti.

Būtent dėl to prezidentė Dalia Grybauskaitė šiomis dienomis įspėjo, kad politikai, siekdami savo tikslų, gali naudotis iškilusiomis naujomis socialinėmis problemomis, o pirmiausia - atkreipti rinkėjų dėmesį į save, nes iki Seimo rinkimų liko tik vieni metai. Šalies vadovė teisi. Problemas reikia spręsti, o ne naudotis jomis siekiant populiarumo, tačiau noras būti perrinktiems stipresnis už prezidentės palinkėjimus.

Turbūt svarbiausia problema, kuri ženklina prasidėjusį politinį rudenį, yra visu aštrumu Europą užklupusi pabėgėlių iš Azijos ir Afrikos krizė. Ji atsirado ne per vieną dieną, tačiau stebint Europos Sąjungos (ES) vadovų reakciją į tai, kyla klausimas - kas daroma, kad pabėgėlių srautas sumažėtų? Kiek Europa gali priimti tų žmonių, ar yra jų skaičiaus riba? Kol kas iš pareigūnų, kurie gauna pasakiškus atlyginimus už tai, kad vadovauja ES, girdėti tik moralizavimų, jog negalime būti abejingi pabėgėlių likimui, esą Europa praras savo tapatumą, jei atsuks nugarą bėgantiesiems nuo karo ir mirties, ir t. t.

Pabėgėlių klausimas negali būti sprendžiamas tik moraliai ašarojant. Gailestis karo iš namų išvarytiems žmonėms neturi užgožti racionalaus suvokimo, kad turėsime priimti visiškai kitokios kultūros atvykėlius, kurių gyvenimo būdas, gėrio ir blogio suvokimas, požiūris į moterų ir vyrų santykius yra labai tolimas nuo mūsų. Štai čia būsime priversti prisiminti ir taisyklingai vartoti kultūros sąvoką, kuri turi itin daug dažnai painiojamų reikšmių.

Kasdieniame gyvenime sąvoka „kultūra“ paprastai vartojama kaip sąvokos „menas“ sinonimas. Toks vartojimas turi teisę egzistuoti, tačiau tai tik viena reikšmių. Sociologijoje kultūros sąvokai suteikta kita reikšmė - tai įgytas elgesys. Būtina nepamiršti, kad jis formuojasi šimtmečius ir tūkstantmečius, perimamas iš kartos į kartą ir sunkiai keičiamas, nes yra žmonių tapatybės dalis. Todėl šypseną kelia politikų kalbėjimas apie pabėgėlių integraciją. Negi jie nemato, kad Europos miestuose imigrantai iš Afrikos ir Azijos gyvena atskiruose kvartaluose? Taip gyvena todėl, kad išsaugotų savo kultūrą ir tapatybę.

Kita politinio sezono problema - diskusijos dėl naujo socialinio modelio. Kaip samdomo darbo atstovas labai skeptiškai žiūriu į šį modelį, tačiau diskusijos dėl jo puikiai iliustruoja teiginį, jog šiuolaikinėse demokratinėse visuomenėse svarbiausia žmonių, kurie vadinami politikais, paskirtis yra derinti kapitalo ir darbo interesus. Ar sėkmingai šie interesai derinami naujame socialiniame modelyje? Kadangi nešališkų ekspertų, galinčių kiek įmanoma objektyviau atsakyti į šį klausimą, nėra daug, atsakymą pajusime savo kailiu ir tada įvertinsime dabartinės valdančiosios koalicijos pastangas. Žvelgiant politiškai atrodo keista, kodėl tokią jautrią sritį kaip darbo santykiai valdantieji ėmė reformuoti likus vos metams iki Seimo rinkimų. Nepatenkinti samdomo darbo atstovai per rinkimus šiuos politikus gali nubausti.

Politinis ruduo prasideda ir pokyčiais tarptautinėje politikoje. Keičiasi mūsų didžiosios kaimynės Rusijos elgesys. Susilpnėjo karo veiksmai Donbase, tačiau pasaulis, o pirmiausia žiniasklaida, pastebėjo ir garsiai prakalbo apie suaktyvėjusią Rusijos karinę veiklą Sirijoje. Užfiksuoti jos karo laivai, plukdantys karius ir ginkluotę į Siriją, o Bulgarija net uždraudė Rusijos lėktuvams kirsti jos oro erdvę, nes tais orlaiviais, anot bulgarų, į Siriją gabenama ne humanitarinė pagalba, bet ginklai.

Rusų analitikai šį Vladimiro Putino posūkį aiškina keliomis priežastimis. Pirma - rugsėjo pabaigoje Rusijos prezidentas vyks į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ir sakys ten kalbą, kurioje esą pasiūlys Vakarams savo indėlį kovojant su „Islamo valstybe“. Už šią pagalbą V. Putinas, ko gero, reikalaus sušvelninti sankcijas Maskvai ir palikti Ukrainą Rusijos įtakos zonoje. Antra priežastis - stiprindamas konfliktą Artimuosiuose Rytuose V. Putinas tikisi pakelti pasaulines naftos kainas, nuo kurių priklauso Rusijos biudžeto padėtis. Trečia priežastis - Rusijos lyderis esą labai išsigando, kai buvo nuverstas Libijos diktatorius Muammaras Gaddafi, o dabar toks pat likimas gresia ištikimam Rusijos draugui Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui. Neva V. Putinas visomis išgalėmis gelbės B. al-Assadą, mat jei šis būtų nuverstas, ateitų ir jo eilė.

Tokios asmeninės baimės veiksnys visiškai tikėtinas, nes juo rusų analitikai aiškina ir V. Putino grįžimą į prezidento postą 2012 metais. Teigiama, jog Arabų pavasario įvykiai labai išgąsdino V. Putiną - šis suprato, kad silpnas Dmitrijus Medvedevas neapsaugos jo.

V. Putino režimo galo laukiantys rusų intelektualai mano, jog Sirija bus antri (po Ukrainos) spąstai, iš kurių šis režimas sveikas neištrūks (kaip negali ištrūkti iš Ukrainos). Toks optimizmas gal ir per didelis, tačiau ekonomiškai silpstančiam režimui karinė avantiūra užsienyje sveikatos tikrai nepridės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"