Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Politinis trileris „Urėdijos“

 
2017 07 07 6:00

Birželio viduryje viename interviu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis aiškino, kad urėdijų reforma yra vien procedūrinis klausimas. Nežinia, ar Seimo pirmininkas taip norėjo paslėpti akivaizdžią problemą, ar tiesiog tai buvo visiškas nesuvokimas, jog šis „procedūrinis“ klausimas gali tapti tokiu politiniu trileriu, kad maža nepasirodys niekam.

Apie urėdijų reformą kalbama nebe pirmą mėnesį. Iš pradžių sprendimų priėmimo procesą bandyta stabdyti absurdiškais reikalavimais atlikti ekspertinius vertinimus, ir jiems skirti vos keli šimtai litų. Apima svetimos gėdos jausmas ir kyla klausimas, nejaugi politikai nesupranta, kad piliečiai mato, jog Seimas virsta tiesiog cirku. Ir blogiausia tai, kad šis cirkas nėra nemokamas. Už jį moka šioje valstybėje gyvenantys ir dirbantys žmonės.

Apima svetimos gėdos jausmas ir kyla klausimas, nejaugi politikai nesupranta, kad piliečiai mato, jog Seimas virsta tiesiog cirku. Ir blogiausia tai, kad šis cirkas nėra nemokamas.

Tačiau tokie primityvūs veiksmai atrodo tragiškomiškai, o visa politinė situacija, deja, jau nebeturi komedijos elementų. Ši reforma yra tarsi lakmuso popierėlis, atskleidžiantis visą šiandieninės politinės situacijos problemiškumą ir vis labiau naikinantis optimizmą, kad šios Vyriausybės ir pačių „valstiečių“ ryžtas gali duoti rimtesnį postūmį įsisenėjusioms ir valstybės pažangą stabdančioms problemoms spręsti.

Dar kartą tenka konstatuoti, kad koalicija de facto neegzistuoja. Kliautis socialdemokratais nėra jokio pagrindo. Bet tai dar ne vienintelė ir net ne pati didžiausia blogybė. Ši Vyriausybė negali kliautis ir „valstiečių“ frakcija, kad ir kiek Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis bandytų pasakoti apie puikius santykius ir darną. Deja, būtent darnos tarp Vyriausybės ir „valstiečių“ frakcijos gerokai stinga. Ar tokiomis sąlygomis gali išsilaikyti Vyriausybė? Gali. O ar ji gali dirbti efektyviai ir rezultatyviai? Tikrai ne.

Tačiau urėdijų reformos atvejis leidžia identifikuoti ir tai, kad asmeniniai interesai yra aukščiau už viską. Vis iškylanti informacija apie politikų sąsajas su interesų grupėmis, jų priklausomumą toli gražu neįkvepia optimizmo . Socialdemokratai (ar bent jau nemaža jų dalis), regis, labai pamėgę medžioklę ir tokia urėdijų reforma jų toli gražu nedžiugina. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis apie nebe pirmą kartą minimas politikų ir verslininkų medžiokles pasakoja, neva jų metu nesą laiko kalbėtis apie politiką. Negi mes visi tiesiog laikomi kvailiais?

Deja, ir ryškiausi opozicijoje konservatoriai, regis, užsižaidė ir jau patys nebesupranta, ką daro. Iškeltas reikalavimas mainais į reformos palaikymą atšaukti PVM lengvatos šildymui panaikinimą yra sunkiai suprantamas. Kyla labai paprastas klausimas: ar, anot konservatorių, ši reforma reikalinga ir tinkamai parengta, ar ne? Jei atsakymas – teigiamas, kyla klausimas, kodėl jie blokuoja reikalingų sprendimų priėmimą? Jeigu atsakymas neigiamas, nejaugi jie ramiai gali balsuoti už, anot jų, ydingus įstatymus tik dėl to, kad kai ką gaus mainais? Liberalų balsas apskritai itin menkai girdimas ir tik labiai besidomintieji žino, kad jie dar gyvi, ir kokia jų pozicija. Socialdemokratai, beje, sugebėjo vėl inicijuoti PVM lengvatos šildymui grąžinimą, nors balsavo prieš tokią konservatorių iniciatyvą. Net vaikai smėlio dėžėje rimčiau atrodo! Taip, politikai skaičiuoja, jiems reikia populiarumo, paramos, tačiau tuo negalima pateisinti absurdo.

Kaip baigsis šis politinis trileris, pamatysime netrukus. O kol kas sudėtinga prognozuoti, kuo tai baigsis. Jau matome ir alternatyvius Vyriausybės projektui variantus. Net jei premjerui vis dėlto pavyks vienaip ar kitaip laimėti šį mūšį, deja, atsipalaiduoti nebus galima. Koalicijos partneriai turi savų skaičiavimų. Nežinoma net tai, kiek jiems rūpi šios koalicijos ir Vyriausybės sėkmė. O būnant koalicijoje dirbti kaip opozicijai, regis, yra neblogai veikiantis modelis – prieini prie valdžios teikiamų išteklių, bet kartu ir oponuoji valdantiesiems. Tačiau lieka klausimas, ar socialdemokratai nepateiks daugiau staigmenų.

Žlugus ar vėl įstrigus reformai, premjerui teks pripažinti, kad jis bei jo Vyriausybė savo sprendimų tinkamumu ir toliau nesugeba įtikinti ne tik visuomenės, bet ir Seimo. Tokia situacija jau spėjo įsisenėti, bet išvadų niekas daro. Todėl jei ir toliau matysime tokį chaosą ir reformų paralyžių, atsakomybę teks prisiimti visiems, nes politika jau virto asmeninių santykių aiškinimusi. Matome žodžių mūšius, drabstymąsi dažnai nepagrįstais kaltinimais, kurie niekur neveda. Premjerui į tai apskritai derėtų nesivelti. Jo kalba turi būti kitokia – faktai, aiškus, loginis inicijuojamų sprendimų pagrindimas ir pristatymas. Kai turi gerą analize, tiksliais skaičiavimais paremtą projektą ir aiškiai žinai, kas, kaip ir kodėl bus daroma, tampa daug paprasčiau „užčiaupti burnas“ net ir aršiausiems kritikams, o Seime būtų gerokai lengviau pasiekti sutarimą.

Deja, toks chaosas gali tvyroti ilgai. Beje, galime išvysti ir „Vyriausybės griūties“ trilerį. Tačiau norėtųsi pamatyti dokumentinį filmą „Lietuvos pažanga“. Tam šie valdantieji dar turi šiek tiek laiko. Tik ar juo pasinaudos?

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"