TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Poltavos aidas

2014 05 05 6:00

Kiek daugiau nei prieš 300 metų netoli Poltavos miestelio, anuometinės Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje, susirėmė Moskovijos caro Petro ir Švedijos karaliaus Karolio XII vadovaujamos kariuomenės. Istorikai tvirtina, esą švedų karalius į mūšį vedė bene dvigubai mažesnę kariuomenę nei rusų caras, o artilerijos pabūklų skandinavai turėjo, regis, dvidešimt kartų mažiau nei maskoliai. 

Ir vis dėl to žuvėdai puolė pirmi. Nežinia, ar dėl to, kad aklai pasitikėjo savo karštakošiu valdovu, ar dėl to, kad niekino mirtį ir priešą. Kaip ten bebūtų drąsos jiems netrūko. Išminties – galbūt.

Nesėkmingai mūsų kaimynams pasibaigusios Poltavos kautynės padėjo tašką švedų vikingų istorijoje. 1709 metų liepos 8-ąją, o gal tiksliau būtų pasakyti 9-osios rytą, gimė moderni švedų tauta. Karalius Karolis XII, pavargęs nuo Šiaurės karo negandų, išvyko keletą metų pailsėti saulėtos Turkijos kurortuose. O jo šaunieji kariai, Ukrainos platybėse pametę kardus ir palikę narsą, sugrįžo į tėvynę ir tapo „paprastais Švedijos žmonėmis“.

Jie arė ir akėjo. Sėjo ir pjovė. Jie mokė savo vaikus ir anūkus, proanūkius ir proproanūkius, kad giminės ir šeimos gerovės laidas – atkaklus ir sąžiningas darbas savo darže. O valstybės ir visuomenės stabilumas labiau priklauso ne nuo valdovo, sėdinčio Stokholmo soste, planų ir ambicijų, o nuo jo sugebėjimo žemiau nusilenkti prieš Maskvos carą ir plonesniu balsu jį pašlovinti.

Ir sužydėjo Švedijos sodai ir daržai. Ir užderėjo juose braškės ir kopūstai. Ir geras bei pakantus buvo Maskovijos caras Švedijai. 1940-aisiais jis maloniai priėmė Švedijoje saugotą okupuotų Baltijos valstybių auksą. 1945-aisiais nesupyko už tai, kad Švedijos pirkliai Antrojo Pasaulinio karo metu smagiai pasipinigavo prekiaudami su naciais. Tais pačiais pokario metais dar labiau pamilo Švediją, kai ta stropiai Baltijos jūroje žvejojo ir siuntė tiesiai į Sibirą pabaltijiečius, nenorėjusius gyventi šviečiant Iljičiaus lemputei ir Stalino saulutei.

Šiandien žvilgantis dėdė iš Švedijos mums, aborigenams (t.y. vietos gyventojams), korektiškai ir kantriai aiškina negalįs nutraukti Viasat tinklais retransliuojamų propagandinių Rusijos kanalų rodymo. Esą toks poelgis pakenktų žodžio laisvei, taip branginamai ir puoselėjamai Švedijoje. Ypatingai Kremliaus šeimininko ir jo pakalikų žodžio laisvei, kuri, Švedijos verslininkų nuomone, yra gerokai svarbesnė už Ukrainos valstybės teritorinį vientisumą ar rytų Ukrainoje žūstančių žmonių kraują. Ir už Lietuvos Respublikos įstatymus, kurie, pasirodo, to paties verslininko supratimu, biznį laukinėje Lietuvoje darantiems „civilizuotiems“ švedams netaikytini.

Regis, prieš 300 metų prie Poltavos patirtas pažeminimas buvo toks stiprus, kad iki šiol neleidžia mūsų kaimynams atsitiesti ir prisiminus Ukrainos stepėse išbarstytą narsą išdrįsti pasakyti Kremliaus viršininkui, kad melas visada lieka melu. Ir visai nesvarbu, kad juridiškai jis registruotas Švedijos karalystės sostinėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"