Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Populiariausios baimės ir realios grėsmės

 
2017 02 11 6:00

Ko jau ko, o tautinių patarlių mums netrūksta, jas diktuoja mūsų šalies patirtis. „Norėjome, kaip geriau, o išėjo kaip visada“, – šis posakis, matyt, taikliausiai atspindi nuotaikas ne tik Rytų, bet ir Vakarų Europoje. Štai daugiau kaip pusė Didžiosios Britanijos verslininkų mano, kad „Brexit“ jiems padarys žalos. 67 proc. prancūzų tvirtina manantys, kad jų šalis patiria nuosmukį. Pesimistiškesni už juos tik Pietų Afrikos ir Pietų Korėjos gyventojai.

Kas gi pakeistų esamą padėtį? Daugelis (arba net 80 proc.) prancūzų, paveiktų ilgamečių prezidentinio valdymo tradicijų, mano, kad padėtį dabar galėtų pakeisti tik lyderis, kuris imtųsi keisti egzistuojančias taisykles. Taip mano ir 40 proc. JAV bei 21 proc. Vokietijos gyventojų. Kas trečias Europos Sąjungos steigėjos Prancūzijos gyventojas galvoja, kad šalies ekonomikos atvirumas yra grėsmė. JAV panašiai mano 29 proc. žmonių, o Lenkijoje – tik 19 procentų).

Kiekviena baimė turi savo priežastis, bet jos ne visada sutampa su realiomis grėsmėmis. Tačiau visuomet atsiranda politikų, pasirengusių pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi. Žinoma, jie naudojasi ir demokratiniais mechanizmais. Štai Prancūzijos Nacionalinio fronto kandidatė Marine Le Pen paskelbė savo prezidento rinkimų programą. Ją skaitant pirmas įspūdis toks, kad kai kurie teiginiai jau matyti, surašyti Vladimirui Putinui palankios „realpolitik“ dvasia. Nuo ko ji pradės? Apibendrinant galima pasakyti paprastai – pradės nuo Europos Sąjungos ir NATO silpninimo, sienų uždarymo, protekcionistinės ekonomikos atkūrimo. Taip pat imsis Konstitucijos pataisų, kuriomis parlamentarų skaičių Nacionalinėje Asamblėjoje mažins nuo 577 iki 300, o Senate – nuo 348 iki 200. Neapsirikite, Prancūzijoje gyventojų perpus nesumažėjo, tai – tik bendras populistinis principas, leidžiantis užsitikrinti bent dalies rinkėjų paramą. Taip pat vienos ministerijos žinion pretendentė perduos prancūzų teritorijų planavimo, transporto bei būsto reikalus. Atlikusi tokį „sunkų darbą“ ji numato palikti NATO integruotą karinę vadovybę (nors į ją sugrįžo tik 2009 metais, po keturių dešimtmečių pertraukos), nes tai „šalį nutempia į karus, kurie yra ne Prancūzijos“. Kažkur girdėti teiginiai? Tačiau ne viskas taip paprasta. Nacionalinio fronto kandidatė numato Konstitucijoje įtvirtinti minimalų 2 proc. BVP gynybos finansavimą ir tuomet per penkerius metus padidinti finansavimą iki 3 procentų. Žodžiu, žada gerokai didinti karines pajėgas, branduolinį atgrasymą ir atnaujinti kariuomenės ginkluotę, t. y. užtikrinti deramą Prancūzijos karinį atstovavimą „daugiapoliame pasaulyje“.

M. Le Pen žada išsiųsti iš šalies visus užsieniečius, susijusius su islamo fundamentalistais, kad išvengtų „ne Prancūzijos karų“. Bet dauguma tokių žmonių yra ne užsieniečiai, o Prancūzijoje gimę jos pačios piliečiai. Tuomet ji uždarys visas mečetes, kurias Vidaus reikalų ministerija nustatys kaip ekstremistines, ir maldos vietas uždraus finansuoti iš užsienio. Taigi problemos išnyks, kaip ir vadinamieji priemiesčių getai? Ne, jos neišnyks. Siekdama spręsti šias problemas policijos ir žandarų skaičių ji padidins iki 15 tūkst., o per penkerius metus vietų kalėjimuose – iki 40 tūkstančių. Dar paliks Šengeno zoną ir įves sienų kontrolę, o kad jau visai įtvirtintų uždarumą – atsisakys laisvosios prekybos sutarčių (TAFTA, su Australija, Naująja Zelandija ir kt.). Dar uždraus naudoti skalūnų dujas, mokinius apvilks uniformomis ir nebekels ES vėliavų prie viešųjų pastatų. Prancūzijos civilizacijos vertybės ir tradicijos bus apgintos?

Kartais M. Le Pen palyginama su Donaldu Trumpu. Ji ir pati nevengia „pasilyginti“ su Amerikos prezidentu. O iš tiesų jokio lygybės ženklo tarp jų neverta dėti – nepaisant fragmentiško panašumo labai jau skiriasi jų tikslai. Štai kelių respublikonų kandidatų rinkimų kampanijų analitikas profesorius Colinas Dueckas, nagrinėdamas dabartinius JAV administracijos užsienio politiko siekius, daro išvadą, kad NATO bus sustiprinta tik įvykdžius D. Trumpo iškeltą tikslą padidinti NATO valstybių finansinius įsipareigojimus. Kartu sustiprėtų ir Europos šalių gynybos pajėgumas. Nereikėtų nuolat baimintis Rusijos agresijos, nes išaugusios galimybės padarytų ją sunkiai įmanomą. Tad visos NATO narės turės didinti savo gynybos finansavimą. Iš to išloš ir NATO, ir atskirai kiekviena šalis. Tarp Europos ir JAV tolygiau pasidalytas gynybos finansavimo krūvis padėtų pamatus dar didesnei gynybinio aljanso galiai ir mažesnei Rusijos grėsmei. Norint pasinaudoti tokia galimybe reikia ir NATO šalių vienybės, tačiau M. Le Pen savo programoje žada didesnį Prancūzijos atsiribojimą nuo šio gynybinio aljanso.

Europos politikus galima nesunkiai paveikti ir kokia nors nepatikrinta informacija, platinama su D. Trumpo vardu. Taip atsitiko tariamai D. Trumpo administracijos paskelbto dokumento projekto apie CŽA tardymo kalėjimų atkūrimą atveju. Paaiškėjo, kad šis dokumentas net nebuvo svarstomas. Tačiau ši naujiena tarp Europos politikų sukėlė šiokį tokį šurmulį. Europos Parlamente (EP) Europos liaudies partijos vardu kalbėdamas Manfredas Weberis pareiškė: „JAV prezidentas kalba apie galimybę naudoti kankinimus – tokia valstybė tampa nusikalstama šalimi. D. Trumpas nori plėsti savo įtakos zoną, jis nori silpnos ES, nori skaldyti, būti lyderiu.“ Europiečiai teisūs dėl vieno – baimes reikia skirti nuo grėsmių. JAV prezidento įsakas, pagal kurį sustabdyta JAV pagalbos pabėgėliams programa ir 90 dienų draudžiama įvažiuoti asmenims iš septynių musulmoniškų valstybių, tik sukuria iliuziją, kad problema sprendžiama, bet iš tiesų kuriamas priešiškumas, keliama dar didesnė grėsmė. Socialdemokratų frakcijos vardu EP kalbėdamas Gianni Pittella net pasiūlė valstybėms narėms nekviesti D. Trumpo į Europą, o Liberalų ir demokratų aljanso atstovas Guy Verhofstadtas tai palygino su V. Putino grėsme: „Rytuose turime Putiną, Vakaruose – Trumpą.“

Populizmas ir nacionalizmas žmonių bėdų neišspręs. Tačiau siekiant nesuteikti erdvės Europą silpninančiam populizmui, ir pačiai ES reikia reformų, taip pat atsisakyti nepasiteisinusių baimių ir suvokti realias grėsmes.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"