TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pradėkime nuo meilės savo kraštui

2015 04 17 6:00

Šiuo metu vis daugiau kalbama apie Darbo kodekso pakeitimus ir darbo santykių liberalizavimą. Lankstesni darbo santykiai leistų darbdaviams greičiau reaguoti į rinkos svyravimus, ir būtų galima tikėtis didesnio Lietuvos patrauklumo užsienio investicijoms. Tai liudija daugelio valstybių pavyzdžiai. 

Visa tai turėtų pagyvinti darbo rinką ir prisidėti prie ekonomikos augimo, o tai neginčijamai yra tiek darbdavių, tiek ir darbuotojų interesas. Darbas - vertybė, nes leidžia žmogui neprarasti ryšio su visuomene, išlaikyti kompetenciją ir pasitikėjimą savimi. Tie dalykai labai svarbūs, kai kalbame apie socialinę atskirtį, visuomenės laimės indeksą, galų gale - pasitikėjimą savimi ir net valstybe.

Tačiau kalbant apie regioninį vystymąsi reikėtų turėti galvoje, kad tokie dalykai nepakinta vien pakeitus vieną ar kitą teisės aktą arba pagerinus vieną ar kitą priemonę. Kaip rodo pasaulinė patirtis ir ypač Ispanijos, Lenkijos ir Lietuvos pavyzdžiai panaudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas, naivu tikėtis, kad vien nutiesus asfalto kelią, įdiegus spartųjį internetą arba pastačius kokį nors objektą kurioje nors vietovėje, iš karto ateis investicijų. Praktika rodo, kad tokiais atvejais galimas net priešingas rezultatas, kaip įvyko, pavyzdžiui, Ispanijoje. Nutiesus greitkelį iš Sevilijos į Madridą tikėtasi Andalūzijos regioną padaryti labiau pasiekiamą ir kartu patrauklesnį investuotojams. Tačiau atsiradus geram susisiekimui darbuotojai dėl didesnių atlyginimų pradėjo važinėti į Madridą, o Sevilijoje dar labiau ėmė trūkti darbo jėgos, todėl investicinis patrauklumas net sumažėjo. Panašiai nutiko Lenkijoje, Liublino vaivadijoje pastačius oro uostą ir išplatinus kelią Liublinas-Varšuva. Daugiau investicijų ten neatsirado (nekalbu, kad tų kelių nereikia, bet argumentai turi būti kiti, o ne melagingi). Panašiai apibendrintai galime kalbėti ir apie Lietuvą, kuri ES struktūrine parama naudojasi jau daugiau kaip 10 metų ir yra gavusi keliasdešimt milijardų eurų paramos. Tačiau emigracijos srautai iš mūsų šalies yra vieni didžiausių visoje ES, o tarp Lietuvos regionų vyksta ne konvergencija, o divergencija, t. y. visiškai priešingas reiškinys nei ES struktūrinės paramos keliamas tikslas. Tai rodo, kad su ES paramos panaudojimu ne viskas yra gerai.

Teorija jau seniai sako, kad sėkmingam regioniniam vystymuisi reikia kompleksinio požiūrio. Investuotojui svarbus ne tik spartusis internetas ir asfaltuotas kelias, dar privalu turėti reikiamą atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų skaičių, atitinkamą socialinę infrastruktūrą. Todėl į kiekvieną regioną visada reikia žiūrėti individualiai ir kompleksiškai spręsti, ko jam reikia, kad būtų įdomus investuotojui, jokiu būdu neužmirštant socialinių ir kultūrinių dalykų. Tai liudija ir kiti pavyzdžiai, kai išjudinus socialinį ir kultūrinį gyvenimą (tai kelia laimės indeksą), verslininkai pradeda domėtis tuo regionu.

Naujoji regioninės plėtros teorija teigia, kad sėkminga regioninė plėtra turi endogeninį (t. y. kylantį iš savęs, iš vidaus) vystymosi charakterį. Tai visų pirmą reiškia, kad ne kas kitas, o pats regionas turi rasti savo sėkmės receptą - ieškoti savo pranašumų ir juos panaudoti ekonominiam augimui skatinti. Iš esmės tai reiškia, kad iniciatyva turi ateiti iš apačios, neturi būti primesta iš viršaus ir kad regioninis vystymasis yra neįmanomas be vietos veikėjų. Kitais žodžiais tariant, tai yra iš apačios generuojamas vystymasis, išnaudojantis visą vidinį potencialą, kuriam reikalinga tam tikra kritinė masė fizinių ir žmogiškųjų išteklių.

Čia itin svarbūs tampa tie „vietos veikėjai“, t. y. vietos bendruomenės, vietiniai verslininkai, vietos valdžios institucijos ir jų tarpusavio sąveika. Šitai sąveikai atsirasti reikia, kad atsirastų vietiniai lyderiai ir dar vieno svarbaus nematerialaus dalyko – meilės savo kraštui, šaliai, kas tampa varomąja jėga ir yra neatsiejama nuo tam tikro atsidavimo. Čia galima prisiminti ir performuluoti vieną garsų posakį: „neklausk ką Lietuva man gali duoti, o klauski, ką aš galiu duoti Lietuvai“. Būtent čia galima paminėti iš profesoriaus Boguslavo Gruževskio ne kartą girdėtą pasiūlymą, kad vienas būdų stabdyti emigraciją - patriotinio ugdymo stiprinimas. Toks požiūris sudaro prielaidas pažaboti egoistinius komercializuotus tarpusavio santykius ir suteikti jiems elementaraus paslaugumo. Tai tam tikra prasme šiandieninėje terminologijoje gali būti įvardijama kaip socialiai atsakinga veikla.

Taigi iniciatyva iš apačios, kuri negalima be tam tikro angažuotumo ir atsidavimo, sudaro prielaidas išjudinti vidinius regioninio vystymosi išteklius. Tai padarius atsiranda regioninio vystymosi dinamika. Bendra veikla ir interesai gimdo ir kitą reiškinį – regioninį tapatumą, kas regioną, kalbant naujosios regioninės politikos terminais, paverčia socialiniu-teritoriniu vienetu, t. y. regionas tampa yra ne a priori duota fizinė erdvė, bet yra sukuriamas to regiono visuomenės. Ne veltui ES dabar kuriamos įvairios makroregioninės strategijos, pavyzdžiui, Baltijos jūros regiono strategija, kurios vienas tikslų yra konstruoti regiono tapatumą, taip skatinti tarpusavio domėjimąsi bei ryšius ir per tai - ekonominį augimą. ES netrūksta iniciatyvų „iš apačios į viršų“, ir ypač akcentuojama partnerystė, kai turi būti įtraukiamos vietinės bendruomenės. Bendruomenėms taip pat skiriama didelė parama (LEADER iniciatyva), visa tai turi teorinį pagrindimą naujosios regioninės plėtros koncepcijoje. Tereikia vieno - lyderių, kurie imtųsi iniciatyvos ir rengtų projektus, o iš Lietuvos valdžios - didesnės paramos bendruomenėms ir skiepyti meilę savo kraštui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"