TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pradėsime nuo federacijos bankininkystėje

2012 07 09 8:36

Ketvirtus metus besitęsiant ekonomikos krizei Europos Sąjungoje (ES) tas "ekonominis gigantas ir politinis nykštukas" vis dėlto sugebėjo susitelkti ir parodyti kažkiek vieningos politinės valios - prieš kelias dienas Europos vadovų taryba (EVT) priėmė kelis rimtus sprendimus.

Jų trejetas: tiesioginis klumpančių bankų finansavimas iš ES fondų, centrinės bankų priežiūros institucijos įkūrimas ir maždaug vieno procento ES bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio (120 mlrd. eurų) injekcija, ES lėšomis finansuojant investicinius projektus šalyse narėse.

Be to, bus palengvintos sąlygos, kuriomis ES fondai pirks prasiskolinusių vyriausybių obligacijas (kai šios jau nebegali skolintis privataus kapitalo rinkose kitaip, kaip tik už lupikiškas - daugiau kaip 7 proc. - palūkanas).

Tiesiogiai - bankams

Beje, susitarimas buvo pasiektas tik po pašėlusių 13 val. derybų, kai Italijos premjeras Mario Monti drauge su Ispanijos kolega Mariano Rajoy iškėlė sąlygą: jie nepasirašysią susitarimo skirti tuos visų laukiamus 120 mlrd. eurų ekonomikai skatinti, jei nebus sutarta jų suklupusius bankus gelbėti ES pinigais tiesiogiai, o ne per skolinimą vyriausybėms.

Per vyriausybę - vadinasi, didinant valdžios įsiskolinimą ir verčiant ją dar labiau mažinti išlaidas visos ekonomikos (įskaitant ir bankus) siaubui. Tiesiogiai bankams - vadinasi, visos ES vardu ir pinigais imantis laiduoti už konkrečių ES šalių bankų veiklą, tai yra - Vokietijos, pabrėžiančios visišką kiekvienos šalies atsakomybę už savo finansus, siaubui.

Vokietija nesupranta, kaip gali būti nemokamas ko nors draudimas: įmokų mokėti nereikia, bet jei pastatas sudegė - tai nesudegusieji dalį nuostolių padengia. Graikijai (ir panašioms) čia nieko ypatinga: jei esame vienoje kompanijoje, tai kažkam sudegus visi turime susimesti. (Naujasis Prancūzijos prezidentas taip ir suformulavo:  pradžioje - solidarumas, paskui - nacionalinės ekonominės politikos griežtinimas).

ECB ryžosi keisti politiką

Ar tai labai nelogiška? Ar nėra teisūs tie, kurie sako, kad euro zonos išsigelbėjimas - bendri veiksmai traukiant iš balos prasiskolinusias šalis, t. y. išperkant jų obligacijas ir leidžiant joms susitvarkyti su finansiniais įsipareigojimais (grąžinti termino sulaukusias skolas)?

Tai tik pusė tiesos - vieningumo reikia ir planuojant pajamas bei išlaidas tų, kuriuos gali tekti gelbėti. Antraip tai bus nemokamas draudimas.

EVT nutarimas įvesti centralizuotą ir bendrą euro zonos bankų priežiūrą yra žingsnis link tikro centrinio banko įkūrimo pinigų sąjungoje. Tas faktas, jog tai dar tik bus padaryta, kad viso šito dar nėra, ateityje stebins analitikus - kaip taip galėjo būti? Kaip gali egzistuoti bendros valiutos erdvė be visas reikiamas prerogatyvas turinčio centrinio banko?

Europos centrinis bankas (ECB) tikrai turi pasirodyti esąs euro zonos centrinis bankas - jo prievole turėtų būti visų euro zonos bankų veiklos priežiūra, jis turėtų būti paskutinis skolintojas, jeigu kuri nors tos pinigų sąjungos "provincija" susiduria su likvidumo problemomis. Tuo metu ECB statutas skelbia: "Eurosistemai draudžiama teikti paskolas ES organams ar nacionalinėms valstybinio sektoriaus institucijoms."

Atėjus naujam ECB vadovui, italui Mario Draghi, bankas jau ryžosi de facto keisti politiką. Praeitais metais ECB pirko Ispanijos ir Italijos vyriausybių obligacijas, jis taip pat suteikė bankams trilijoną eurų paskolų, kurias šie didžia dalimi panaudojo savo šalių vyriausybių obligacijoms pirkti (ir kraštui parama, ir obligacijų palūkanos nemenkos). Ne vieno analitiko nuomone - pažeisdamas statutą.

Primena šventosios Romos imperijos formavimą?

Vokietija savo pasiekė - sutikdama su tiesiogine parama atskirų šalių bankams iš ES fondų ji užsitikrino, kad kartu bus įvesta ir centralizuota euro zonos šalių bankų priežiūra (kartu su nuolatiniu finansinės pagalbos fondu, Tarptautinio valiutos fondo dubleriu unijoje, vadinamuoju Europos finansiniu mechanizmu).

Bankų sistemos centralizavimas dar įsakmiau pareikalaus ką nors panašaus ("ką nors" - nes problema daug sudėtingesnė) daryti ir dėl euro zonos šalių fiskalinės politikos griežtesnio koordinavimo. Dėl kai kurių priemonių jau susitarta ir vadinamasis Europos semestras pradėjo veikti: ES šalių narių biudžetų projektai, konvergencijos arba stabilumo programos, jų ekonominės politikos gairės ir pagrindiniai ("nacionalinės reformų programos") sprendimai jau "laiko egzaminus" Briuselyje ir apdalijami patarimais (už kurių -struktūrinių fondų sustabdymo grėsmė) koreguoti, jei, EK ekspertų nuomone, žada kokį nors nestabilumą, riziką ar nesubalansuotumą. Tačiau kalbama jau ir apie įsiveržimą į mokesčių bei socialinės politikos sritis.

Bendra išvada: tie žingsniai, jei bent dalis jų bus įgyvendinta, kažkiek stums arba temps ES šalis link stipresnio politinio bendradarbiavimo, link naujų politinės integracijos formų paieškos.

Dar visai neseniai buvo aišku - tas formas projektuos ir siūlys Vokietijos bei Prancūzijos (Merkel ir Sarkozy) tandemas. Pastarojoje perėmus valdžią Francois Hollande'ui, nors tandemą siekiama išlaikyti (ir prieš šią EVT abiejų šalių vadovai susitiko aptarti rengiamų spendimų), jo likimas darosi neaiškus. Objektyviai atsidūrusi panašioje, kaip Italija ir Ispanija, padėtyje, Prancūzija rizikuoja pasimesti kažkur tarp daugiau (finansinio) solidarumo reikalaujančių pietiečių ir jai gyvybiškai būtinos sąjungininkės Vokietijos. Šiai sąjungininkai taip pat būtini, todėl ji ir toliau aktyviai dalyvaus derybose, per kurias jos ekonominė parama partneriams euro zonoje bus mainoma į pastarųjų pritarimą politinę integraciją stiprinantiems sprendimams.

Niekas taip nedidina Vokietijos galios ir vaidmens kaip sunkumai Europos vienijimosi (taip vadinasi ES kūrimo ir plėtros epopėja) procese. Jeigu dar pridėsime Europos Parlamento siekius didinti savo galią ES sprendimams (principu "vienas žmogus - vienas balsas"), visas monetarinės, ekonominės ir politinės integracijos procesas mums (turiu galvoje ES periferiją) ims panėšėti į Karolio Didžiojo šventosios Romos imperijos formavimą. Gal taip ir tegali atrodyti Europos vienijimasis?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"