TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pradžia yra Krymas, o ne Kosovas

2014 03 18 6:00

Vakar Kryme vykusį referendumą Jungtinės Tautos (JT), demokratinės pasaulio šalys, tarptautinės institucijos laiko pažeidžiančiu tarptautinę teisę, bet agresijos prieš Ukrainą iniciatorius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad viskas yra teisėta. 

Esą Kryme įvyko tas pats, kas prieš kurį laiką buvo Kosove. Tą patį aiškina kiti Rusijos politikai, apžvalgininkai, Kremliaus kontroliuojama televizija, kurią mato ir Lietuvos žmonės, todėl pabandykime faktų kalba išsiaiškinti, kas yra tiesa.

Kad referendumas būtų teisėtas, esama kelių esminių sąlygų. Jis turi vykti ir pagal tarptautines normas, ir remiantis šalies Konstitucija. Nors referendumu Kryme yra siekta atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos, jis vis dar vyko Ukrainoje.

Pagal Jugoslavijos 1974 metų Konstituciją, Kosovas, būdamas autonomine provincija, turėjo panašias teises kaip ir respublika, įskaitant teisę pasitraukti iš Jugoslavijos sudėties. Kai Jugoslaviją paliko Slovėnija ir Kroatija, panašiai elgtis galėjo ir Kosovas.

Pagal Ukrainos Konstituciją, Krymas, nors ir būdamas autonominė respublika, tokios teisės neturi. Todėl Ukrainos Konstitucinis Teismas referendumą Kryme paskelbė neteisėtu. Pastangos daryti ką nors panašaus kitur Ukrainoje, matyt, būtų įvertintos analogiškai.

Kryme vargiai gali būti taikoma ir tautų apsisprendimo teisė. Ten gyvena ir rusai, ir ukrainiečiai, ir totoriai, visi kartu jie nėra jokia tauta. O totoriai, kurie istoriškai yra tikri žemės šeimininkai, griežtai pasisakė prieš Maskvos inicijuotą referendumą.

Bet kuris referendumas, kaip ir rinkimai, turi vykti skaidriai, per kampaniją turi būti sudarytos lygios galimybės išreikšti savo nuomonę tiek jo šalininkams, tiek oponentams. Referendumą turi netrukdomi stebėti tarptautiniai stebėtojai. Ir niekam negali būti grasinama ginklu. Taiką per referendumą gali užtikrinti taikos palaikymo pajėgos, jeigu kviestos valstybės ar patvirtintos tarptautinių institucijų sprendimu.

Kryme visos šios sąlygos buvo pažeistos. Referendumas surengtas paskubomis, keičiant tiek datą, tiek jam pateiktą klausimą. Oponentai neturėjo galimybių išreikšti savo nuomonę. Vadinamojo referendumo metu kabėjo tik organizatorių plakatai ir Rusijos vėliavos.

Referendumas Kosove buvo surengtas remiantis JT rezoliucija pagal visus tarptautinius reikalavimus, o Kryme referendumą rengė vietos valdžia pagal Maskvos rekomendacijas. Referendumą Kryme, be Rusijos, palaikė tik Šiaurės Korėja. Jam nepritarė net kitos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos narės, taip pat V.Putino sukurtos Muitų sąjungos narės.

Referendumo organizatoriai į Krymą neįsileido JT pareigūnų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, kurios narė yra ir Rusija, stebėtojų. Referendumą prižiūrėjo Krymo valdžios kviesti asmenys, todėl visiškai aišku, kad niekas negalėjo užtikrinti šio proceso skaidrumo.

Tarp stebėtojų buvo daug Rusijos atstovų, nors atvyko stebėtojų ir iš kitų Europos valstybių. Neretai iš tų kraštų ir partijų, kurios po referendumo Kryme gali panorėti surengti analogiškus referendumus, siekdami kurią nors tautiečių gyvenamą teritoriją prijungti prie savo šalies. Stebėtojais buvo Latvijos rusų veikėja iš Europos Parlamento Tatjana Ždanok, į šalia esančius kraštus besižvalgantys lenkų ir vengrų atstovai ir t. t. Po įvykių Kryme atsiveria Pandoros skrynia.

Per referendumą Kryme stovėjo kitos šalies kariuomenės daliniai. Aukų išvengta tik dėl to, kad Ukrainos kariai neatsakė ugnimi į Rusijos kariuomenės veiksmus.

Suvokdama, kad sunku pagrįsti savo kariuomenės įvedimo į Krymą būtinybę, Rusija neigė jos buvimą ten. Pagal sutartį su Ukraina ji gali turėti karinę bazę Kryme, bet yra nurodyta, kiek kariuomenės ten gali būti, ir atstumas, kurio negalima viršyti, už karinės bazės ribų. Šis susitarimas pažeistas. Rusija įvežė daugiau kariuomenės. Aiškinta, kad tai daroma saugant žmonių gyvybes kaip Kosove, ir nutylint, jog prieš įvedant NATO pajėgas į Kosovą būta daug smurto ir aukų. Kryme - nė vienos. Tik tada, kai Rusijos kariuomenė ėmė siautėti, dingo keli žmonės, pasisakę prieš referendumą. Gal tai ir bus pirmos aukos? O tuo metu jau kuriami precedentai įsiveržti į Rytų Ukrainą.

Rusija kaltina Vakarus dvejopais standartais dėl požiūrio į įvykius Kosove ir Kryme, bet, regis, ji turėtų kaltinti pati save. Ji pažeidė ir savo įsipareigojimus. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Maskva pripažino Ukrainos valstybę su dabartinėmis jos sienomis, o 1994 metais Rusija kartu su Vakarų šalimis suteikė dar ir garantijų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, kai ši šalis sutiko atsisakyti branduolinio ginklo. Visa tai ir leidžia teigti, kad būtent Krymo, o ne Kosovo įvykiai atveria Pandoros skrynią. Juk jei valstybių garantijos ir tarptautinė teisė nieko nebereiškia, karinė galia virsta pačiu svarbiausiu argumentu. Ir jokia šalis negalės išvengti intervencijos, jei pati nepasirūpins savo saugumu.

Pasibaigus šaltajam karui, intervencijos iki šiol sulaukė tik tos šalys, kurias valdė diktatoriai ir kur liejosi kraujas. Kaip rodo įvykiai Kryme ir Ukrainoje, dabar panašaus likimo gali sulaukti bet kuri valstybė, jeigu agresoriai, panašūs į V.Putiną, norės atsikąsti gabalą iš kitos valstybės ar praryti ją visą, prieš tai dar pasirūpinę, kaip Hitleris Sudetuose, kokiu nors tautiečių pagalbos prašymu ar net surengę tam reikalui skirtas provokacijas. Kokios liūdnos pasauliui buvo tokių veiksmų pasekmės, žinome. Todėl dabar svarbu stabdyti Krymo precedentą, o pačią agresiją pažaboti.

Rusijoje kyla tokia kraštutinio nacionalizmo banga, noras pastatyti į vietą Europą ir Vakarus, kad visos demokratinės šalys turėtų atsipeikėti. Nes Krymas - tik pradžia...

O mums vadinamasis Krymo referendumas labai primena "demokratinius rinkimus" į Liaudies Seimą po 1940 metų sovietų okupacijos ar Vilniaus krašto aneksiją po generolo Lucjano Zeligowskio reido. Visus tris įvykius nulėmė kitos valstybės karinė agresija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"