TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pragmatizmas ar egoizmas?

2009 10 24 0:00

Būti pragmatiški politikai buvo raginami ne vieną dieną ir ne vienus metus. Vieniems tokie raginimai patiko, kitiems - ne. Mat ne visuomet galima nubrėžti ribą, atskiriančią blaivų pragmatizmą nuo elementaraus egoizmo, kai dėl naudos yra išduodami vertybiniai principai.

Tai, kas sprendimus priimančiam politikui gali atrodyti protinga ir naudinga jo valstybei ar bent tam tikrai jo atstovaujamai visuomenės grupei "čia ir dabar", tolesnėje istorinėje ar geografinėje perspektyvoje neretai pasirodo besąs netoliaregiškas sprendimas, gresiantis žalingomis pasekmėmis. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Vargu ar visos Europos energetinis saugumas rūpėjo Vokietijos lyderiams, "pragmatiškai" nutarusiems kartu su Rusija tiesti dujotiekį Baltijos dugnu.

Nematyti rūpesčių dėl bendrų ir saugių visos Europos namų ir Prancūzijos ar Italijos prezidentams koketuojant su Rusijos vadovais. Priešingai, akis bado principas "savi marškiniai arčiau kūno" - net ir tuomet, kai kyla grėsmė apnuoginti mažesnį, Rusijos ledynų bijantį kaimyną.

Neatsispyrė pragmatizmo virusui ir JAV. Ypač jų vertybinis "imunitetas" nusilpo, kai šaliai ėmė vadovauti Barackas Obama.

Prisimenu, kaip B.Obamai laimėjus prezidento rinkimus daugelį šokiravo naujajam prezidentui nepalankus Andrejaus Sacharovo našlės Jelenos Boner atsiliepimas apie tokį Amerikos pasirinkimą. Politinio įžvalgumo šitai damai niekada netrūko... Ir štai šiandien dar daugiau politikų ir visuomeninių lyderių buvo šokiruoti Nobelio taikos komiteto sprendimo paskirti premiją JAV prezidentui.

Pirmoji, impulsyvi reakcija išsiliejo klausimu: "Už ką? Už kokius realius rezultatus taikos srityje pasirinktas būtent šis laureatas?" Antras klausimas, išplaukiantis iš pirmojo: "Ar šitas apdovanojimas reiškia, kad pragmatizmui politikoje suteikiamas tarptautinis moralinis-etinis palaiminimas?"

Dar nė metai nepraėjo, kai B.Obama stojo prie JAV politikos vairo, ir jau padarė keletą tokių žingsnių, kurie kreipia JAV užsienio politiką į kitas, ne tradicines vėžes.

Naujasis prezidentas tikrai karštai griebėsi gerinti santykius su tomis valstybėmis, kurių atžvilgiu JAV iki šiol laikėsi atsargiai, bet reikliai. Bet ar tikrai padėjo taikos stiprinimui nutarimas, išdavus Vidurio Europos lūkesčius, atsisakyti dislokuoti Čekijoje ir Lenkijoje priešraketinės gynybos sistemas? Juk tokiu pasirinkimu Rusija gundė JAV politinius lyderius nuo pat buvusio Varšuvos bloko narių apsisprendimo susieti savo likimą su Vakarų Europos ir NATO struktūromis, bet iki šiol jie atsispirdavo kruvinam Rusijos "žavesiui". B.Obama nutaria nebetęsti Rusijos pretenzijų tramdymo tradicijos net tada, kai Rusija parodė savo tikrąjį veidą, tankais išardama didelę dalį Gruzijos teritorijos.

Nepapuošė B.Obamos įvaizdžio laisvės ir demokratijos gynėjų akyse ir jo atsisakymas susitikti su garsiuoju Tibeto tremtiniu Dalai Lama. Užtat nesunku įsivaizduoti, kaip tai pamalonino Kinijos vadovus ir sustiprino jų ir kitų diktatūrų įsitikinimą, jog dideliam ir turtingam galima viskas...

Ir iškart po to - Taikos premija...

Įvairių šalių politikai ir komentatoriai mėgina ieškoti pateisinimo tokiam sprendimui, guosdami save ir pasaulio visuomenę, jog premija - avansas būsimiems geriems JAV lyderio darbams. Bet ką daryti su ta moraline žala, kurią jau padarė B.Obamos sprendimai, padrąsinę anaiptol ne pačias taikingiausias ir demokratiškiausias didvalstybes, kaip Kinija ir Rusija, ir Nobelio taikos komiteto palaiminimas suktiems politiniams sandėriams, sudarinėjamiems mažesniųjų politinių žaidėjų saugumo ir orumo sąskaita?

Kita vertus, mums, lietuviams, turi labai patikti Lietuvos prezidentės politinis pragmatizmas, kurį ji pademonstravo, nutarusi nepriimti Lietuvoje Gvantanamo kalinių tol, kol nuo Lietuvos bus nuplauta pačių amerikiečių žiniasklaidos užtėkšta dėmė, jog Lietuvoje neva veikęs slaptas JAV CŽV kalėjimas teroristams. Bet gali būti, jog amerikiečiams toks žingsnis pasirodys lietuviško egoizmo apraiška?

Na, ir ką. Yra kaip yra. Dalia Grybauskaitė neblogai išmoko Briuselio ir JAV pamokas, ir tai leidžia jai kaip lygiai su lygiais žaisti politinių šachmatų turnyruose, o ne vien nuolankiai priiminėti kitų primetamas žaidimų taisykles. Tiesa, tokia laikysena labai erzina mūsų pilkuosius "kardinolus", pripratusius, kad prezidentas, prieš ką nors pareikšdamas, pirmiausia derina savo tekstą su jais, o ne su valstybės interesais, bet ką padarysi. Ne visi prezidentai vien tik reiškia "susirūpinimą". Atsirado ir toks, tiksliau, tokia, kuri imasi asmeninės atsakomybės ir už savo žodžius, ir už veiksmus. Tai jau nebe tas "prakeiktas lietuviškas nuolankumas", ir su tuo teks išmokti gyventi ir sugyventi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"