TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pralaimėjusiųjų karta

2008 06 03 0:00

Sąjūdžio 20-metį mielai būčiau šventęs su sūnumi - atstovu tos kartos, kuri jau užaugo nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau sūnus tik iš mandagumo klausosi prisiminimų apie Sąjūdį - mano kartos aukso amžių ir tautos vienybės laikus, kai buvo pasiekta absoliuti socialinė harmonija - Baltijos kelyje šalia stovėjo kolūkio pirmininkas ir kolūkietis, gamyklos direktorius ir darbininkas. Tačiau ką dar galiu parodyti sūnui, kokią Lietuvą mano karta sukūrė per 20 metų ir ką paliekame jaunajai kartai?

"Leo LT" Lietuvą - simboliška, kad ši didžiausios vertės krašto bendrovė baigta steigti Sąjūdžio 20-mečio išvakarėse. "Leo LT" įkūnija viską, kas įvyko blogiausia Lietuvoje per 20 metų: neskaidrumą, protekcionizmą ir, žinoma, visišką valdžios ir žmonių susvetimėjimą. Valdžia rūpinasi tik didžiojo kapitalo interesais, saujelės verslininkų pelnu. Kiek darbo vietų sukurs šis amžiaus projektas Lietuvos žmonėms? Gal 60, kurias jau seniai saviškiai išsidalijo - juk "Leo LT" nieko negamins, tik skirstys ir rinks mūsų pinigus, nepalikdama teisės į elektros energijos šaltinio pasirinkimą.

20 metų paleista vėjais, nieko nesukurta, nė viena reforma nebaigta ar net nepradėta. Bet kam taip toli žvalgytis - pradėkime nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES). Gal galite, pone Kirkilai, atsakyti, kur dingo ES milijardai, kas už juos padaryta - sukurta žinių visuomenė, aukštųjų technologijų parkai, prikeltas mokslas, kultūra ir gamyba, įsteigta daugybė naujų darbo vietų, Lietuvos žmonių gyvenimo kokybė priartėjo prie ES senbuvių vidurkio? Klausimas, vertas teismo.

Tačiau dar keblesnis ir nemalonesnis klausimas: kaip čia atsitiko, kad praėjus 20 metų po didžiojo Sąjūdžio stebuklo, seniai palaidojus ir užmiršus komunizmą, Lietuvą tebevaldo du CK instruktoriai- Česlovas Juršėnas ir Gediminas Kirkilas?

Vienas jų, Č.Juršėnas, net siūlo savo buvusius priešus - Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius įvertinti Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, koviniu valstybės ordinu, kuriuo po mirties buvo apdovanoti pulkininkas Vytautas Pociūnas ir seržantas Arūnas Jarmalavičius. O gal Sąjūdis ir CK niekad nebuvo priešai, nes Seimo pirmininkas apdovanojimų pasiūlymo aiškinamajame rašte teigia: "Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, vėliau ir Seimo tarybos veiklos viešumas ir lankstumas bendraujant, bendradarbiaujant su valdžios struktūromis: Lietuvos komunistų partija, Aukščiausiąja Taryba, Ministrų taryba ir kt. (KGB? - V.V.) padėjo greitai suvienyti visas jėgas Nepriklausomybės siekiui."

Tačiau tokiu atveju turėtume drąsos pripažinti, kad į Č.Juršėno kandidatų į apdovanotuosius sąrašą būtina įtraukti Michailą Gorbačiovą, o Aleksandrą Jakovlevą - be jokių diskusijų. Mat iki jų "perestroikos" ir "glasnost" totalitarinėje sovietijoje opozicija iš principo buvo neįmanoma. Dabar niekas nebenori prisiminti, kad Maskvoje jau trečius metus vyko M.Gorbačiovo "demokratizacija", o Lietuva vis dar, sukaustyta stingulio, sočiai snaudė. Neapsikentęs centras turėjo paraginti: pabuskite ir kelkitės.

Europiečiai dėl Rytų ir Vidurio Europą išlaisvinusių aksominių revoliucijų jau seniai nebeturi iliuzijų ir nepretenduoja į išsivadavimo kovų herojų laurus. Nobelio premijos laureatas Guenteris Grassas rašo: "Po keturiasdešimt metų, "glasnost" laikotarpiu, iš tiesų būtent Sovietų Sąjunga sužlugdė Vokietijos Demokratinę Respubliką, kuri tuomet jau buvo tapusi našta, - ir tęsia: - Taigi šiandien kylantis klausimas yra toks - ar branginame laisvę, kurios neiškovojome, o kuri mums buvo suteikta?"

Bet Lietuva - didvyrių žemė, kurioje niekas nepripažins, kad laisvė mums buvo suteikta, todėl taip neatsakingai jos nebranginame. Dar kategoriškesnis lenkų sovietologas daktaras Jerzy Targalskis. Jis teigia, kad senasis komunistinis elitas, išardydamas politiškai ir ekonomiškai bankrutavusį komunizmą, surado būdą, kaip išlikti valdžioje: "Šiam tikslui buvo skirti liaudies frontai sovietijoje, o juos steigti pasiųstas agentų tinklas ir mažiau susikompromitavę valdžios elito atstovai." Anot J.Targalskio, "kuo totalitarizmas liberalesnis, tuo didesnis jo agentų tinklas, nes valdžiai reikia geriau kontroliuoti laisvių, kurias ji leido visuomenei, ribas... Pradedant "perestroiką" agentų tinklą reikėjo ypač išplėsti, kitaip proceso dinamika nebūtų leidusi kontroliuoti masinių judėjimų".

Ar tai reikštų, kad Sąjūdį įkūrė KGB? Klausimas tiesmukas ir iš esmės neteisingas: KGB siekė viską kontroliuoti, net visagalį Sovietų Sąjungos kompartijos politinį biurą. A.Jakovlevas savo nuostabioje knygoje "Sutemos" rašo, kad KGB buvo įrengęs pasiklausymo aparatūrą net Boriso Jelcino kabinete. Nuo baimės, visuotinio sekimo ir nepasitikėjimo buvo neapsaugoti ir aukščiausi Sovietų Sąjungos vadovai. Visą "perestroikos" laikotarpį vyko įnirtinga atskirų grupuočių kova ir Maskvoje, ir Vilniuje. Ir Sąjūdyje. Iš pradžių pralaimėjo A.Jakovlevas, paskui - M.Gorbačiovas. Kada pralaimėjo Sąjūdžio žmonės?

Galbūt dar tada, kai net neturėjo valdžios, tačiau senoji nomenklatūra išsijuosusi kreivino būsimos nepriklausomos valstybės pamatus: 1989 metais priėmė įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio", kuris nepataisomai sujaukė žemės grąžinimą ir visą žemės reformą, Banko įstatymą, nulėmusį būsimą bankų griūtį ir masinį Lietuvos žmonių apvogimą, o ypač - Teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymą, kuris į nepriklausomybės laikus pertempė visą okupacijos teismų sistemą su pačiu sovietinio teisingumo ministru Pranu Kūriu. Dera pasakyti, kad ir Algirdo Brazausko fenomenas sukurtas ne per uždarus politbiuro posėdžius, o Sąjūdžio mitinguose ir Steigiamajame suvažiavime, kuriame jis buvo be jokios ironijos vadinamas Algirdu Didžiuoju.

Vargu ar Sąjūdis galėjo išvengti to, ką Č.Juršėnas vadina lankstumu, bendraujant ir bendradarbiaujant su okupacinės valdžios struktūromis, tačiau kaina buvo pernelyg didelė: vėlesni bandymai priminti atsakomybę už komunizmo nusikaltimus apšaukti raganų medžiokle, susidorojimu su politiniais oponentais, visuomenės kiršinimu. Dar įnirtingesnio pasipriešinimo sulaukė liustracija, ji buvo paversta karikatūra.

Negana to, nomenklatūra sugebėjo Sąjūdžio žmonėms primesti dalį savo ydų, papročius, polinkį į privilegijas. Tos privilegijos buvo ne kažin kokios (sklypai, pirmiesiems sugrąžintos ar perkeltos žemės), tačiau to pakako, kad naujoji valdžia būtų moraliai nuginkluota. Koks nors išgarsintas suklypęs tvartelis užstojo visą Vilniaus centre pavogtą viešbutį.

Iš tikrųjų Sąjūdžio žmonės niekad neišsimušė į dičturčius, kaip ir pats Sąjūdis niekad nesiveržė prie pinigų srautų, visuomet liko šalia jų. Užtat senoji nomenklatūra, išsižadėjusi nukaršusios ideologijos, niekad iš savo rankų nepaleido valstybės turto, taip pat strateginių krašto ūkio postų, pirmiausia - bankų ir energetikos. Šiai ekonominei ir finansinei jėgai Sąjūdis galėjo priešpriešinti tik sąjūdišką retoriką, todėl buvo pasmerktas pralaimėti - ekonominė galia netrukus virto ir politine galia. Nors šiandien nevaržoma ekonominė galia atsigręžė prieš pačią nomenklatūrą: visokie klanai diktuoja savo valią savivaldybių taryboms ir Seimui, "Gazprom" vietininkai keičia Seimo ir Vyriausybės vadovus, o G.Kirkilas ir Socialdemokratų partija atrodo kaip samdomi "Leo LT" darbuotojai.

G.Grassas rašo apie Vokietiją: "...priimdamas sprendimus parlamentas nebėra suverenus. Jį valdo bankai ir multinacionalinės korporacijos, kurios nepasiduoda jokiai demokratinei kontrolei... Galbūt per vėlai, bet tenka pripažinti, kad grėsmė valstybei, arba tai, ką derėtų laikyti visuomenės priešu Nr. 1, kyla ne iš dešiniojo radikalizmo, o iš politinės impotencijos, kuri palieka gyventojus neapsaugotus nuo ekonominio diktato." Ar ne apie tokią ir Lietuvos valdžios politinę impotenciją, kai svarbiausias valstybės institucijas šokdina klanai klaneliai, o Vyriausybė atvirai ir be jokios gėdos rūpinasi "Leo LT" akcininkų gerove, mes kalbame dabar, minėdami Sąjūdžio 20-metį?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"