TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Praleista proga

2013 02 13 6:00

Sunku įsivaizduoti, kad kas nors nežino, jog pagrindinė ir svarbiausia Lietuvos problema, paveldėta iš Sovietų Sąjungos laikų, yra blogas susisiekimas su Europa.

Buvo siekiama išlaikyti Lietuvą Rusijos įtakos zonoje, todėl visi keliai vedė tik į Rytus. Per daugiau nei 20 Lietuvos nepriklausomybės metų tų kelių į Europą taip ir nesugebėta nutiesti. Tai tinka kalbant tiek apie energetinius kelius, tiek apie geležinkelius, tiek apie automagistrales, tiek apie ryšių jungtis.

Priežastys yra dvi: pirma, reikia politinio sutarimo su kaimynais - Lenkija ir Baltijos šalimis, antra, reikia daug pinigų - infrastruktūros projektai yra brangūs ir jų finansavimo našta, prisiminus vien tik suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą, sunkiai užgula paprastų žmonių pečius.

Todėl ilgalaikės Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos 2014- 2020 metų biudžeto sudarymas buvo puiki galimybė gauti finansavimą ir išspręsti atskirties nuo ES problemą, užtikrinant šalies ekonomikos prieinamumą ir ekonominį saugumą.

Viskas, ko reikėjo, tai jau turimus projektus aptarti su kaimynių šalių vadovais, suderinti pozicijas ir kartu pateikti ES Vadovų Tarybos posėdžiui. Jei šie projektai būtų sulaukę bent dalinio finansavimo iš ES biudžeto, reikalai būtų judėję daug sparčiau, būtų buvę lengviau sulaukti ir privačių investuotojų.

Dabar belieka tik spėlioti, kodėl taip nepadaryta, - juk apie naują ES infrastruktūros finansavimo instrumentą buvo kalbama ne vieną mėnesį. Kas už tai atsako? Ar Vyriausybė, kurios atstovai savo pozicijos neišreiškė ir į patį posėdį net nenuvyko? Ar prezidentė, kuri į posėdį nuvyko nepakankamai pasiruošusi ir pagal Lietuvos įstatymus neturėdama įgaliojimų derėtis dėl tokių dalykų?

Lietuva tapo ES nare ne dėl kokių merkantilinių interesų, o įgyvendindama ilgalaikę svajonę būti laisva Europos valstybe. ES šalys yra solidarios ir padeda viena kitai įveikti sunkumus, siekia sukurti ekonomiškai stabilią vidaus rinką, sumažinti skirtumus tarp šalių. Pasaulio banko atlikti tyrimai liudija, kad šį tikslą pavyksta pasiekti - iš visų pasaulio regionų gyvenimo lygio skirtumai ES valstybėse mažėja sparčiausiai.

Bet kiekvienos šalies rezultatai priklauso nuo jos pačios pastangų. Kalbos apie derybų dėl ilgalaikio ES biudžeto rezultatus kažkaip nemaloniai priminė sovietinių laikų retoriką apie iškovotas menamas pergales socialistiniame lenktyniavime, o ne apie svarbiausių Lietuvos ir ES problemų sprendimą.

Gyvenimas vietoje nestovi, didėjanti konkurencija pasaulio rinkose sudaro prielaidas peržiūrėti ES biudžeto struktūrą, kad jo galimybės būtų daugiau panaudotos ekonomikos augimą skatinančioms priemonėms įgyvendinti. Todėl jau 2007-2013 metais buvo numatytas didesnis mokslo, švietimo ir inovacijų finansavimas. Nors yra pateikta nemažai pavyzdžių, kaip šios biudžeto lėšos padėjo sukurti naujas technologijas ir naujas modernias darbo vietas ar paskatino žinių sklaidą, išsamesnės tokių programų įtakos ekonomikai augti analizės ir įvertinimo trūksta. Toks įvertinimas leistų tiksliai pasirinkti ir nustatyti 2014-2020 metų biudžeto europinių programų prioritetus.

Pasaulio finansų krizė, o po to - valstybės skolų krizė lėmė būtinybę efektyviau tvarkyti biudžeto lėšas. Daugelis valstybių įgyvendina taupymo programas, siekiama taupyti ir ES biudžeto lėšas. Taupesnis ir efektyvesnis lėšų panaudojimas būtent ir reikalauja daugiau funkcijų finansuoti bendrai, nes taip yra pigiau ir tokiu būdu sumažinamas spaudimas nacionaliniams biudžetams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"