TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pramogos su minuso ženklu

2006 11 14 0:00

Dažnas yra girdėjęs patarlę: "Pasakyk, su kuo draugauji, ir aš pasakysiu, kas tu esi". Jeigu pakeistume pirmąjį šio sakinio teiginį klausimu "Kokios tavo pramogos?", antrojo prasmė bus ta pati.

Iki šiol tebestovinčios Romos Koliziejaus sienos - regima atmintis didingo pastato, kuris buvo skirtas imperijos kilmingųjų pramogoms. Po karo žygių ir taikos meto darbų garbingi konsulai ir senatoriai su savo palydovėmis ateidavo čia stebėti, kaip arenoje žudomi žmonės ir žvėrys. Žmonių grumtynės su žvėrimis ir kovose ginklus sukryžiuojantys gladiatoriai kaitindavo aistras, padėdavo išsklaidyti nuobodulį.

Pirmaisiais naujosios eros metais, kai po imperiją pradėjo sklisti Kristaus Geroji Naujiena, romėnai čia stebėdavo, kaip žudomi pirmieji krikščionys. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog būta atvejų, kai į areną išleisti alkani liūtai nepaliesdavo savo aukų - priešmirtinei maldai suklupusių iškankintų Kristaus sekėjų. Koliziejaus tribūnose sėdinčių žiūrovų tokia reginio baigtis, žinoma, netenkindavo.

Romos imperija, istorikų teigimu, žlugo po to, kai jos elitas žygio palapines pakeitė į prabangius rūmus, nesibaigiančius lėbavimus ir šiurpinančias pramogas.

Senojo Įstatymo "Išminties knygoje", parašytoje maždaug 100 metų prieš Kristų, sakoma: "juk nedorėlis yra bailus, - savo paties liudijimu pasmerktas dėl savo iškankintos sąžinės".

Deja, tūkstantmetė išmintis ir žmogiškasis padorumas dažnai eina savo keliu, o mes kiekvienas - savo

Šiandien panašių į Koliziejų masiniams renginiams skirtų arenų pasaulyje - tūkstančiai. Milžiniškuose stadionuose karaliauja futbolas - vyriškas atletiškas žaidimas. Tačiau stebint tarptautinio rango varžybas sunku patikėti olimpiniais šūkiais, skelbiančiais, jog sportas - sveikata, taika. Dažnos rungtynės neapsieina be stadione pasirodančių sanitarų su neštuvais. Žurnalistai preciziškai fiksuoja ne tik tai, kiek kuri komanda laiko valdė kamuolį, praleido ir įmušė įvarčių, bet ir kiek tūkstančių dekalitrų ta proga išgerta alkoholinių gėrimų. Nereti atvejai, kai vienos ir kitos komados "fanai" po rungtynių (o kartais ir per jas) mėgina aiškintis santykius apsiginklavę kas kuo pakliuvo - liejamas kraujas, dūžta automobilių stiklai ir parduotuvių vitrinos.

"Kieno tai labui?" - ir šiandien galėtų paklausti Ciceronas ar kitas senovės Romos tribūnas.

Kompetentingų tyrėjų dėmesio turėtų sulaukti ir kita anomalija... Gal tai iškreiptas emancipacijos suvokimas, bet save šiuolaikinėmis laikančių moterų siekis niekur nenusileisti vyrams - akivaizdus, pradedant kad ir tuo pačiu futbolu, o baigiant narkotikais bei vis populiarėjančiais įvairiais šou, iš kurių eliminuojamas bet koks prigimtinis moteriškumas. Pakanka žvilgtelėti į transliuojamas per vieną ar kitą komercinės televizijos kanalą amerikietiškas imtynes, per kurias ringą neretai aptaško kraujas. Moterys čia grumiasi tokiu pačiu stiliumi kaip ir vyrai. Leidžiama viskas - laužti varžovei koją arba ranką, spirti į jautriausias kūno vietas, priešininkei nugriuvus, sugriebti jos galvą ir daužyti į grindis. Tiesa, atidžiau pažvelgus nesunku aptikti ir vieną kitą vaidybos elementą. Tačiau žiūrovui tai nieko nekeičia: emocijas audrinantys vaizdai priimami už tikrą pinigą.

Visai neseniai per TV3 buvo transliuojamas bendros amerikiečių ir lietuvių gamybos filmas "Angelai kariai". Veiksmas vyksta Anglijoje, karaliaus Ričardo laikais. Prie kovojančių dėl savų interesų karių prisideda ir dailiosios lyties atstovės - karžygė Elizabeta ir dar keletas moterų, "trokštančių pateikti sąskaitas brutaliam skriaudikui". Kruvinose grumtynėse kardais, arbaletais ir strėlėmis vienas po kito krito žuvusieji. Žaviosios amazonės kovėsi demonstruodamos rytietiškus metodus, kurių tos epochos Vakarų riteriai tikrai nežinojo. Už šią fantaziją autoriams gal ir būtų galima atleisti, jeigu tas pralietas butaforinis kraujas nepaliktų pėdsakų.

Pasak Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio, panašios pramogos "ateityje smogs ir jau dabar, kaip matome, smogia skaudžiu bumerangu. O smurtas, kaip sensacijos pagrindas, stačiai perpildęs komercinę erdvę".

Nemažėja vaikų ir paauglių daromų nusikaltimų. Daugėja žmogžudysčių, sunkiai suvokiamų dėl savo žiaurumo ir beprasmybės. Smurtautojų rankos pakyla ir prieš kūdikius.

Alytaus rajone Ūdrijos kaime prie mirusio sūnaus budinčią motiną nušovė kitas jos sūnus, velionio brolis... Vienkiemyje gyvenęs garsaus lakūno Jurgio Kairio tėvas buvo mirtinai sumuštas dėl keleto šimtų litų... Tokie kraupūs įvykiai turėtų versti visuomenę skambinti visais pavojaus varpais. Tačiau juodosiose kronikose vis iš naujo aprašomos šių tragedijų peripetijos sukelia tik nerimą ir apmaudą.

Psichologė dr. Aistė Diržytė rašo: "Būtent nuo minčių arba tikrovės interpretacijos priklauso, kaip jaučiamės, kaip elgiamės, ir dar daugybė kitų dalykų. Nuo pozityvaus mąstymo, gebėjimo matyti tikrovę "su pliuso ženklu" priklauso mūsų pačių gyvenimo kokybė, mūsų savijauta. Ir aplinkiniams maloniau šalia matančiojo pliusą".

Nuo pačių pirmųjų atėjimo į šį pasaulį akimirkų vaiko žvilgsnis nejučia krypsta į šviesą, į saulę. Kaip praėjusio šimtmečio pabaigoje rašė amerikietis vienuolis ir visame pasaulyje skaitomas publicistas Tomas Mertonas, žmogus nėra nei velnias, nei angelas. Jis nėra gryna dvasia, o esybė su kūnu ir siela, klystanti ir pasiduodanti blogiui, bet iš tiesų linkusi siekti tiesos ir gėrio.

Šį rudenį Paberžėje (ir ne tik ten) paminėtos Sibiro kalinio Tėvo Stanislovo 88-osios gimimo metinės. "Marijos radijas" ta proga transliavo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Kauno arkikatedroje pasakytus jo pamokslus. Šviesaus atminimo dvasininko raginimas ir malda: "O Viešpatie! Atsiųsk daugiau tokių, kurie sugeba pamatyti žmonėse gėrį".

Perspėjantys Tėvo Sanislovo žodžiai apie "išsiliejusias paplavas, ašaras ir kraują. Anksčiau ar vėliau tai sugeria žemė". Bet jei neleidžiama šioms skausmo ir nevilties nuotekoms pačioms savaime susigerti, lieka neišbrendamas purvynas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"