TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prancūzijoje ir Lietuvoje susirūpinta skriaudžiamais lenkais

2010 11 20 0:00

Šiomis dienomis gavau prancūziško "Euradio Nantes" prašymą pakomentuoti lenkų mažumų (taip rašė savo klausimuose) padėtį Lietuvoje, mat gavę europarlamentaro Jaroslawo Kalinowskio laišką ne jiems, o Europos Parlamento (EP) pirmininkui Jerzy Buzekui. Laiškas bus paklydęs. Padėtį autorius iš anksto vadina diskriminavimu, tad nuo to ir pradėjau savo surašytą atsakymą, kurį dabar siūlau Lietuvos skaitytojams. Jo gabalai buvo šio radijo transliuoti. Toliau siūlau savo komentarus Lietuvos istoriko komentarui, kaip šį paskelbė lenkų ir lietuvių medijos.

***

Neteisinga kalbėti apie "lenkų mažumų diskriminavimą" Lietuvoje, - imant kaip tariamą faktą ir temą - kadangi:

1) lenkų mažuma nėra diskriminuojama, palyginus su kitomis mažumomis Lietuvoje arba su lenkų mažuma kitose valstybėse;

priešingai, palyginus plačiau, Lietuvoje ji privilegijuojama;

2) kai lenkų politikai stoja ginti visų Lietuvos tautinių mažumų, kažin ar juos įgaliojo rusų, žydų, totorių ir kitos mažumos.

Lietuvos Konstitucija ir Lietuvoje vykdoma politika nevaržo specialiai lenkų teisių. Oficialaus alfabeto vartojimo problema liečia visus vienodai, ar tai būtų vokiečiai, norvegai, ar lenkai. Dabartinė tvarka yra nustatyta Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo. Tai ne politikų sprendimas, kad reikėtų peikti Lietuvos "politiką".

Miestų ir gatvių pavadinimų rašybą lietuviškai taip pat nustatė įstatymas. Kol jis nepakeistas, privalu jo laikytis. Lenkų vietiniai veikėjai Lietuvoje ragina jo nesilaikyti. Kai tą daro Lenkijos politikai, jie pažeidžia Lietuvos-Lenkijos sutarties pagrindinį straipsnį apie mažumos lojalumą valstybei, kurioje ta mažuma gyvena. Niekam į galvą neateitų kurstyti Lenkijos lietuvių nelojalumo Lenkijos valstybei.

Pono J.Kalinowskio reikalavimas, kad Lietuvos biudžetas būtų planuojamas ir naudojamas kitaip, netelpa į jokios kritikos rėmus. Lietuviai EP nariai negali į tokią "supremaciją" net reaguoti. Dėl mokyklų materialinio aprūpinimo Lietuvoje ir Lenkijoje ne kartą siūlėme surengti bendrą konferenciją ir apsvarstyti padėtį konkrečiai, nekalbėti gandais; deja, Lenkijos pusė atsisako. Taigi visa "ši problema dėl lenkų mažumų" nėra tokia, kaip vaizduoja p. J.Kalinowskis ir kai kurie kiti.

***

Dabar pasirodymai.

Gerbiamas istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas kalbėjo Lenkijos žinių agentūrai PAP ir pasakė įvairių dalykų. Kai kuriuos reikia komentuoti.

Lenkijos ir Lietuvos strateginė partnerystė plėtojosi, sako A.Kulakauskas, kai abi šalys siekė narystės Europos Sąjungoje bei NATO ir norėjo stabdyti Rusijos dominavimo (viešpatavimo) restauraciją "vakarinėse posovietinėse valstybėse: Ukrainoje, Moldovoje, Baltarusijoje, Kaukaze". Jis mano, kad šis bendradarbiavimas nebūtų buvęs galimas be JAV paramos. Aš taip nemanau: esame mokyti, turime ir savo proto. Tačiau toliau A.Kulakauskas sako, dabar "pasirodė, kad ta politika buvo klaidinga, ir viskas pasikeitė". Kam pasirodė? Lenkams, Europai, autoriui? Aš esu disidentas, kartais "politiškai nekorektiškas", ir man nepasirodė, kad remti Ukrainą, Moldovą, Gruziją buvo klaidinga. Juolab jei kam "pasirodė, kad tenka sutikti su Rusijos vaidmeniu posovietinėje erdvėje" (tas pats pokalbis PAP, "Kurier Wilenski", "Lrytas.lt", "Elta").

Jaunystėj sakydavom: jeigu tau rodosi, tai persižegnok. O dabar nesmagu, jei pastarasis istoriko teiginys kam nors pasirodys kaip pritarimas, pavyzdžiui, Rusijos veiksmams Gruzijoje. "Tegu sau ima, kiek gali, kas mums." Nejau taip?

Toliau jo kaip tik ir sakoma, kad "nebeaktualu" (kieno požiūris?) mažinti Rusijos įsiviešpatavimą posovietinėje erdvėje, kuri dar nežinia ir kur baigiasi.

Žinoma, neapsieita be Lietuvos-Lenkijos santykių. Čia Lietuvai siūloma, tarsi skaitytum Lenkų rinkimų akcijos (LRA) atsišaukimą - "liautis kovojus su lenkų tautine mažuma". Žiauri ta mūsų valstybė, reikėtų ją kaip nors patvarkyti, nes štai dar kažkam neva atrodo, kad "kova su lenkų tautine mažuma yra patriotiškas dalykas" (iš ten pat). Jei atrodo, kad atrodo, verta persižegnoti du kartus. Tik abejoju, ar teisinga tapatinti LRA su visais Lietuvos piliečiais lenkais. Jei dalį jų kažkas iš už sienos kursto nesilaikyti Lietuvos įstatymų, tai laužo sutartį ir tiek.

Lietuva reaguoja itin santūriai, ir apskritai teisingai daro. Net kai keli Lietuvos politikai pasirašė sutinką, kad užsienio valstybės konsulas tam tikros kortos pagrindu vertintų jų politinę laikyseną, Seimas nutylėjo, nors čia gal vertėjo pasiaiškinti.

LRA elgesys ir ne visiems lenkams patinka. Kai kurie supranta, kad žemės grąžinimą Vilniaus rajone vilkino ir jų pačių išrinktieji. (Šalčininkų rajone ta pati Lietuva neskriaudė, nevilkino). Kad pavardžių rašyba liečia urmu visus užsieniečius arba kitataučius, tai ne "lenkų pavardės", ir taip toliau. Gal ne visi Lietuvos lenkai nešioja būtinai dvispalvį kaklaraištį. Ne visi būtų supykę matydami Vilniaus centre Lecho Kaczynskio gatvę. Bet kilo riksmas... O KT, tai taip pat ne vykdomieji politikai, kuriems taip norėtųsi iš aukščiau nurodyti jų pareigas, pabarti, pašokdinti. Kai kurie, tiesa, kalti, pernelyg lengvai žadėjo.

Po L.Kaczynskio ir Lenkijos nepriklausomybinio elito žūties mūsų kaimynų ir brolių užsienio politika išties pasikeitė. Lietuva tik užjautė, nepasikeitė, nelipdė kryžiaus iš alaus skardinių. Jai priekaištauti dėl lenkų diplomatijos posūkių nėra ko. Ir Barackas Obama juk nepasakė p. Radoslawui Sikorskiui: šliekitės prie Maskvos-Berlyno ašies, to "neperkraunamo" L.Kaczynskio nebėra. Pasirenkama sąmoningai. Tik keista, kad naujoji Lenkijos užsienio politika stumia Lietuvą nuo savęs, tartum Lenkija be Lietuvos būtų stipresnė. Vaikiškos iliuzijos. Net kairysis prezidentas Aleksandras Kwasniewskis mąstė blaiviau, jis nuoširdžiai buvo paskelbęs mūsų strateginę partnerystę. Dabar pasirinkta Rusijos kryptis, tad kaip tik istorikai galėtų paprotinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"