TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prarastas Klaipėdos simbolis

2013 12 18 5:00

Kiekvienas kraštas, miestas ar kaimas turi savo ikoną, tačiau Klaipėda yra tokia daugiasluoksnė, kad joje sunku išskirti vieną simbolį. Vilnius – Gedimino pilis, Kaunas – Laisvės alėja, o su kuo asocijuojasi Klaipėda? 

Ko gero, vieno atsakymo ir neverta ieškoti, nes uostamiestį mylintys žmonės savo širdyse nešiojasi po keletą simbolių. Ir visi jie tinkami. Bandydama skambiau apibūdinti save Klaipėda dažniausiai prisistato kaip vartai į pasaulį, kaip jūrinės valstybės miestas ir jūrinių tradicijų lopšys. Tačiau ar tikrai Klaipėda yra vien jūrinė?

Iš tikrųjų uostamiestis yra įsikūręs ne ant jūros kranto, o Kuršių marių šiauriausiame smaigalyje. Tai – daugiau pamario miestas. Ir Klaipėda, paskendusi jūros šlovinimo giesmėse, tarsi užmiršta šiuos savo tikruosius namus be sienų. Namus, kuriuose gyvena aštuoni vėjai. Tai yra tas nematomas, neapčiuopiamas ir universalus uostamiesčio įvaizdžio vėliavnešys. Ne veltui pernai, minint miesto įkūrimo 760-metį, buvo pasirinktas šūkis „Būk sveikas, gerųjų vėjų mieste!” Vėjas yra tas jėgos ir gyvybės šaltinis, kuris Klaipėdą verčia suktis, suptis ir gyventi kitokį, savitą bei unikalų Lietuvos mastu gyvenimą.

Ir yra vienas vėjų pagimdytas simbolis, šmėžuojantis iš praeities ir užmirštas, klaipėdiečiams, galima sakyti, nežinomas ir svetimas. Tai – UNESCO pasaulio paveldo vertos medinės, spalvingosios burvalčių vėtrungės. Taip, Kuršių nerija. Vėtrungės, sakysite, yra šio pusiasalio simbolis ir vizitinė kortelė. Ir labai smarkiai suklysite. Klaipėda į tas nuostabias, juvelyriškai drožinėtas, veik pusantro metro ilgio, spalvotas ant kurėnų stiebų tvirtinamas vėtrunges gali lygiai taip pat pretenduoti, kaip ir Neringos gyvenvietės. Kodėl? Nes Klaipėdoje vėtrungės, lėtai arba vijurku besisukančios apie kurėno stiebo ašį, buvo miesto kraštovaizdžio dalis.

Senose ir kolekcininkų stalčiuose dulkančiose nuotraukose, nukeliančiose mus į XX amžiaus pradžią, galima išvysti, kaip išdidžiai Dangės krantinėse arba uosto įlankose stovi kurėnai su margomis vėtrungėmis. Dar daugiau: Klaipėda vienu metu buvo vėtrungėms netiesiogiai pradžią davusio buvusio Memelio burmistro Vilhelmo Berbomo namais. Šis vokietis 1844 metais, jau būdamas laivybos inspektoriumi ir norėdamas kontroliuoti žvejybą mariose, įsakė kiekvienam žvejui ant valties (kurėno) stiebo iškelti savo kaimo ženklą. V.Berbomas pritaikė, sakoma, dar vikingų naudotą simboliką su geometrinėmis figūromis.

Nida, Purvynė, Preila, Pervalka, Juodkrantė. Visos Kuršių nerijos vėtrungės (atkreipkite dėmesį) turi šių kaimų juodos ir baltos spalvų ženklus. Memelis (Klaipėda), Kopgalis (Smiltynė), Amtsvitė, Bomelsvitė, Smeltė. Tai – dabartinėje Klaipėdos miesto administruojamoje teritorijoje esančių vietovių, taip pat turėjusių V.Berbomo ženklų, pavadinimai.

Šie ženklai ir tapo pretekstu žvejams sukurti unikalias pasaulyje medines burvalčių vėtrunges. Matyt, jautri žvejo siela ir subtilus estetikos jausmas, o gal elementarus nuobodulys kiauras dienas sėdint valtyje, privertė aplink neišvaizdžius žvejybos inspektoriaus primestus ženklus imti drožinėti figūras. Vėjarodžius, bažnyčias, namus, briedžius, laivus, žmonių figūrėles, ornamentus, geometrines formas. Žvejys aplink inspektoriaus ženklą ilgainiui „prilipdė“ viską, kas jam buvo brangu krante ir kėlė ilgesį.

Taip gimė vėtrungės, kuriomis taip didžiuojasi Kuršių nerija. Ir ne be pagrindo, nes būtent Neringos kurortų atsiradimas XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje išpopuliarino vėtrunges. Jas imta gausiai gaminti pragmatiniais verslo sumetimais kaip suvenyrus poilsiautojams, ir jos liko puošmena iki šiol.

Tačiau Klaipėda kurortu niekada nebuvo, gal todėl šie mažosios architektūros šedevrai čia neišliko (V.Berbomo ženklus ilgainiui pakeitė raidės ir skaičiai ant kurėnų burių bei korpusų), ir dabar jūs visame mieste nerasite beveik nė vienos spalvingosios žvejo vėtrungės. Net uostamiesčio muziejuose. Juo labiau apie vėtrungių gimimo istoriją, jų specifiką ar uostamiesčio teritorijoms pritaikytus V.Berbomo ženklus beveik nieko nežino klaipėdiečiai. Tai ne tik vėjarodis, tai – medinis mažosios architektūros šedevras, pasakojantis apie žvejus, jų šeimas, kaimus, vietoves ir laikotarpį.

Klaipėdiečiai pamiršo vėtrunges. Ir dabar turi visas galimybes jas prisiminti. Susigrąžinti į miesto viešąsias erdves bei gyvenimą šiuos spalvinguosius žvejų išmonės stebuklus bei didžiuotis jais. 2014-uosius Klaipėdos miesto tarybai siūloma skelbti Vėtrungių metais. Ši idėja gimė „iš apačios“, paprastų klaipėdiečių iniciatyva. Ji gana netikėtai buvo pristatyta politikams, valdininkams, istorikams. Kitamet bus 170 metų, kai V.Berbomas įsakė kabinti vėtrungėms impulsą davusius kaimų ženklus ant valčių stiebų.

Tad gruodžio 18-ąją uostamiesčio taryba spręs, ar Klaipėdai verta susigrąžinti vėtrunges, sukurti naują, gražią ir ilgalaikę tradiciją. Įrengti mieste vėtrungių alėjas, naujai sukurti nebeišlikusias vėtrunges su klaipėdietiškais ženklais, kurių galbūt pasaulyje jau nebėra niekur. O 2014-aisiais rengti seminarus, mokslines ir praktines konferencijas apie vėtrunges, jų istoriją, Kuršių marių vietovių heraldiką, įtraukiant į šią veiklą ir mokinius, darželinukus. 2014-uosius skirti vėtrungių reabilitacijai uostamiestyje ir joms populiarinti.

Ir gal Klaipėda, vieną rytą atsibusi ir pažvelgusi į Dangės, Kuršių marių pakrantėje vėjyje ant aukštų stiebų besisukančias spalvingąsias vėtrunges, tyliai susimąstys: „Kaip, po šimts, mes anksčiau be jų gyvenome?“ Kai kurie pagiežingi apžvalgininkai Klaipėdą vadina nykiu miestu. Taip, mūsų architektūra dėl miestą traiškiusio karo ir sovietizacijos košmaro yra skurdi. Taip, gotikinė, niūroka. Bet kai šiame fone ims išdidžiai ir romantiškai vėjyje valsą šokti spalvingos vėtrungės, vaizdas bus kitoks.

Vėtrungės šalia vandens gali tapti tuo nepamirštamu ir nuotaiką praskaidrinančiu vaizdiniu, kurį pirmiausia ir ilgiausiai įsimins vis gausiau uostamiestį lankantys užsienio turistai. Dabar jie nuo aukštų kruizinių laivų denių mato krovos bendrovių kranus, angarus, sovietines konstrukcijas, pilką asfaltą ir tvoras. Klaipėdai reikia gaivaus vėjo gūsio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"