TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prezidentė ir politinis patas

2010 05 03 0:00

Seime viešpatauja politinis patas. Jėgų pusiausvyra tarp pozicijos ir opozicijos yra tokia lygi, kad sunku numatyti balsavimo rezultatus. Daug ką lemia tai, kas balsuojant sėdi posėdžių salėje. Todėl vis dažniau Seimo darbe dalyvauja premjeras ir kiti ministrai. Todėl smarkiai apribotos komandiruotės, siekiant priversti valstybinio turizmo adeptus pasilikti Lietuvoje ir dirbti savo darbą.

Minimalų stabilumą kol kas laiduoja Permainų koalicijos susitarimas su Valstiečių liaudininkų sąjunga, kuri įsipareigojo nepalaikyti nepagrįstų interpeliacijų ministrams bei nepasitikėjimo Vyriausybe. Neaišku, kiek ilgai susitarimas bus gerbiamas ir kas nustato, kad interpeliacija nepagrįsta.

Vyriausybė toliau bus klibinama. Antradienį buvo įregistruota interpeliacija susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui. Bus kitų interpeliacijų, ypač mažesnių koalicijos partijų ministrams.

Koalicijos padėtis silpnėja. Ketvirtadienį opozicija prastūmė kelias įstatymų pataisas, nors koalicija kietai priešinosi. Viena pataisa numatoma sutrumpinti iki 2010 metų gruodžio 31 dienos valstybinių ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjams sumažintų pensijų mokėjimo laikotarpį. Antroji pataisa neleistų iki dvejų metų iškeldinti iš būsto finansinius sunkumus išgyvenančius žmones.

Nežinia, kokias realias pasekmes galėtų sukelti šie du nutarimai. Pensijų mažinimo trukmės trumpinimas gali paveikti biudžetą. Bankai įspėja, kad dėl draudimo iškeldinti jie bus priversti didinti palūkanas, o tai kenks ūkio, ypač statybos, sektoriaus atsigavimui. Įsidėmėtina, kad dabar, skirtingai negu prieš pusmetį, koalicija negeba tarti lemiamo žodžio net dėl gana svarbių reikalų.

Politinis patas tenkina visus. Likusi valdžioje koalicija gali toliau vykdyti savo programą, ypač tuos aspektus, kuriems nereikia Seimo pritarimo. Ji toliau stengsis pažaboti korupciją, pertvarkyti stulbinamai neveiksmingą, veikiausiai ir korumpuotą teisėsaugos sistemą, šalinti stagnatorius iš valdžios aparato, tęsti energetikos pertvarką. Visa tai yra naudinga Lietuvai.

Padėtis tenkina ir opoziciją. Rengiama alternatyvi programa, organizuojami susitikimai su verslininkais ir politologais, bet visa tai yra politinis šou. Opozicija nėra vieninga. Svarbiau tai, kad ji nenori perimti valstybės vairo, nes nuogąstauja dėl galimo naujo ūkio smukimo, dėl kurio tektų prisiimti atsakomybę. Todėl socdemų taryba kalba apie pirmalaikius rinkimus, bet tik kitais metais.

Seimo narių dauguma irgi patenkinta patu. Jei įvyktų pirmalaikiai rinkimai, mandatų netektų kone visi, kurie 2008 metais susitelkė po Tautos prisikėlimo partijos vėliava, ko gero, ir pusė konservatorių. Liberalai ir liberalcentristai veikiausiai neįveiktų penkių procentų barjero. 3/5 Seimo narių nebalsuos už pirmalaikius rinkimus.

Dabartinė padėtis, ko gero, priimtina ir prezidentei Daliai Grybauskaitei. Prezidentė galingesnė, kai Seimas silpnas ir negali vieningai veikti. Ir kol kas gumos tampymas Seime nesukelia rimtesnių pasekmių.

Prezidentė, kuri žodžiais palaiko koalicijos ūkio programą, galėtų tai daryti veiksmais, pavyzdžiui, vetuodama pataisas, jei jas laiko ūkiui kenksmingomis. Toks žingsnis gal sutramdytų populistines aistras.

Dabartinėmis sąlygomis galima susitaikyti su politiniu patu. Ūkis stabilizuojasi, nors lėčiau negu tikėtasi, valstybės finansai kontroliuojami, iš dalies atkovotas tarptautinių organizacijų ir finansų rinkų pasitikėjimas. Bet nežinia, ar Europos Sąjungai (ES) ir Tarptautiniam valiutos fondui pasiseks stabilizuoti Graikijos finansus bei apsaugoti Portugaliją ir Ispaniją nuo panašių sukrėtimų. Gali sulėtėti jau ir taip vangus ES šalių ūkio augimas. ES ūkio negalavimai greitai užkrėstų Lietuvą, nes net 60 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto yra pagaminta eksportui.

Naujos krizės akivaizdoje nebūtų galima trepsėti vietoje. Be to, vargu ar Lietuva gali toleruoti neveiksmingą Seimą iki 2012 metų. Prezidentė galėtų suvaidinti reikšmingą vaidmenį, išjudinant politinius ledus.

Vienas scenarijus - atviriau palaikyti dabartinę Vyriausybę, net padėti jai rasti naujų partnerių. Šiuo metu tinkamiausi sąjungininkai lyg būtų Krikščionių partija arba "Tvarka ir teisingumas". Tačiau, nežinia, ar "krikščionys" būtų patikimesni už savo buvusius bendražygius. Konservatoriams ir "tvarkiečiams" bus sunku užmiršti senas nuoskaudas bei susitarti dėl ūkio ir finansų politikos. Prezidentės tarpininkavimas būtų reikalingas, nes "tvarkiečiai" neskubės susieti savo likimo su nepopuliaria valdžia.

Nemanytina, kad prezidentė ragintų įtraukti į koaliciją socdemus. Abi partijos tam priešintųsi, o "didžiojon" koalicijon patekę socdemai stabdytų reformas.

Antrasis scenarijus būtų pirmalaikiai rinkimai. Jei prezidentė aiškiai pasisakytų už naujus rinkimus, gerokai padidėtų spaudimas Seimui save paleisti, nors pasipriešinimas būtų didelis. Neaišku, ar naujoji valdžia būtų veiksmingesnė.

Trečiasis scenarijus - palaikyti opozicijos pastangas suburti naują koaliciją. Šis variantas nėra labai realus. Opozicija turėtų pervilioti liberalcentristus bei Arūno Valinsko frakciją, ir sunku įsivaizduoti, kad D.Grybauskaitė palaimintų koaliciją su A.Valinsku. Net jei pasisektų sulipdyti naują koaliciją, ji būtų tokia marga, kad negalėtų susitarti dėl veiksmingos programos. Gedimino Kirkilo Vyriausybė apsiėjo be aiškios programos, bet tada ūkis klestėjo, ir Vyriausybė galėjo ramiai dalyti į biudžetą įplaukančias lėšas. Be to, kam iškeisti silpną koaliciją į šiek tiek tvirtesnę, jei pastaroji būtų net mažiau veiksminga? Tad šio varianto nesulauksime.

Pirmieji du variantai nėra be rizikų prezidentei. Remdama nepopuliarią koaliciją, D.Grybauskaitė rizikuotų savo politiniu kapitalu. Nauji rinkimai būtų loterija, o naujai išrinktas Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma galėtų paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus. Visada yra ketvirtoji alternatyva - stebėti įvykius ir viltis, kad viskas baigsis gerai. Veikiausiai taip ir bus.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"