TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prezidentinė užsienio politika

2011 01 07 0:00

Šią savaitę buvo daug kalbama apie mūsų užsienio politikos rezultatus. Dalis viešos diskusijos dalyvių teigia, kad užsienio politika yra nuosekli ir kryptinga. Kita dalis, priešingai, mano, jog užsienio politika ima keistis ne į gera. Jiems priklausau ir aš. Dėl kelių argumentų, kurie patvirtina mano nuostatą.

Pirmas argumentas sietinas su prezidentės Dalios Grybauskaitės (ne jos patarėjų, bandančių sušvelninti, paaiškinti, ką valstybės vadovė turėjo galvoje sakydama ar nesakydama viena arba kita) pozicijų ir nuostatų išsakymu viešumoje. Dažniausiai tai būdavo minčių nuotrupos apie užsienio politiką, pagardintos "kietesniu" žodeliu (paėmiau į kabutes, nes realaus kietumo tame, ką ji teigė Rytų ar Vakarų atžvilgiu, nėra, vien frazės) apie problemas užsienio politikoje. Taigi, žvelgiant kompleksiškai, prezidentinis užsienio politikos matymas, strategija ir prioritetai taip ir nebuvo konkretizuoti. Tiesa, metinėje kalboje trumpai buvo išvardyti prioritetai: "Aktyvi ir dalykiška tolesnė eurointegracija bei nuoseklus šalies interesų gynimas Europos Sąjungoje; euroatlantinės darbotvarkės įgyvendinimas, kartu - aktyvi veikla stiprinant Lietuvos teritorinį, energetinį ir technologinį saugumą, maksimaliai išnaudojant tarptautinių organizacijų galimybes; konstruktyvūs santykiai su kaimynais, grįsti abipuse pagarba ir abipuse nauda." Tačiau šios vienintelės frazės, neatskleidus jų, nesukonkretinus, tampa ore pakibusiu sakymu. Konkretūs veiksmai ir jų pasekmės rodo, kad mes taip ir nesugebame susikoncentruoti į Lietuvos interesų gynimą, mūsų konstruktyvumas santykiuose su kaimynais reikalauja ilgo paaiškinimo iš prezidentės lūpų.

Antras argumentas sietinas su pastebėjimu, kad trys užsienio politiką formuojantys centrai - prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) - ne visada sugeba vykdyti darnią bei vieningą politiką. Imi manyti, jog URM ir URK dažnai yra priversti eiti paskui prezidentę ir taisyti tas "smulkias" klaideles (kad ir nenoras susitikti su JAV prezidentu Prahoje), kurios, deja, nulemia didelius poslinkius tarptautinių santykių srityje. Vis dažniau regime Vyriausybės vadovą, vykstantį į susitikimus ir reprezentuojantį valstybę, vis dažniau regime delegacijas, atvykstančias į Lietuvą ir siekiančias susitikti su Seimo bei URM atstovais, bet ne su prezidente. Taigi užsienio politika valstybės vadovei tampa arba neįdomi (nėra jai įprasto konkretumo?), arba per sudėtinga.

Trečias argumentas - užsienio šalių reakcija į prezidentės veiksmus. Jau buvau bemanąs, kad Baltarusijos kryptis Lietuvos užsienio politikoje taps išskirtiniu prezidentės vektoriumi, žyminčiu jos prezidentavimo laikotarpį. Išties Baltarusija mums yra ir svarbi kaimynė, ir sudėtingas Europos Sąjungos (ES) politikos Rytuose klausimas. Čia Lietuva galėtų tapti tikru tarpininku bei tiltu tarp ES ir šios šalies. Tačiau tai, kaip D.Grybauskaitė plėtojo savo

santykius su Aleksandru Lukašenka, kaip ji akcentavo galimus Lietuvos argumentus Baltarusijai ir kaip po rinkimų veikė kaimynų prezidentas, rodo, kad santykių su Baltarusija strategija ir taktiniai žingsniai buvo silpnai, paviršutiniškai suplanuoti. Šių dviejų valstybių santykių galimybės neišanalizuotos visais galimais variantais.

Daugelis analitikų jau seniai kalbėjo ir kalba apie nuoseklų Baltarusijos žaidimą "Rusija-ES", kai tikslas yra ne suartėti su viena iš dalių, o gauti tam kartui reikalingos naudos (politinės, ekonominės ar energetinės). Taigi Lietuva prezidentės asmenyje naiviai "pasimovė" dėl santykių su A.Lukašenka. Bet tegul pasiaiškina pati prezidentė, o ne leidžia kalbėti Linui Balsiui, kuris reikalui esant bus jos pačios paneigtas, - jei ne tiesiogiai, tai veiksmu ar sakymu, prieštaraujančiu jam.

Belieka sutikti su prezidentu Valdu Adamkumi, teigiančiu: "Neaišku, nei ko mūsų šalis siekia, nei kokia jos užsienio politika apskritai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"