TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prezidento kėdė už milijardą

2014 01 28 6:00

Prezidento rinkimai iš esmės dar net neprasidėjo, bet jau šiandien galima pasakyti, kiek mažiausiai kainuos pati brangiausia viešųjų ryšių kampanija. 

Apie 1,5 mlrd. litų. Visi, prieš dešimtmetį stebėjęsi Rolandu Paksu, sugebėjusiu prezidentiniam skrydžiui (beje, su avariniu tūpimu) gauti 1,2 mln. litų, šiandien jau gali atgailaudami muštis į krūtinę.

Tiesa, mažas skirtumas: R.Paksui milijonu su galiuku kelią į S.Daukanto aikštės rūmus nuklojo vienas vienintelis rėmėjas Jurijus Borisovas, norėjęs ir to, ir ano, bet gavęs kalną nemalonumų. Artūrui Zuokui tūkstančiu kartų didesnę sumą suaukojo visi, o pirmiausia – vilniečiai, dabartinės sostinės valdančiosios koalicijos (ją sudaro nežinia ar dar kvėpuojanti marginalinė organizacija „TAIP“, tokia pačia virstanti Darbo partija, kažkoks Rusų aljansas ir neaišku kodėl, arba tiksliau - labai aišku, kodėl jas globojantys socialdemokratai) paversti vieno žmogaus įkaitais.

Minėta 1,5 mlrd. litų suma – tai Vilniaus skola, jau viršijanti metinį suplanuotą sostinės biudžetą. Esame bankrutavę, ponai vilniečiai. O A.Zuokas žada, kad jam tapus prezidentu visa Lietuva gyvens taip pat gerai kaip Vilnius.

Mes, vilniečiai, tikrai gyvename puikiai. Visų pirma todėl, kad žinome mūsų merą buvus verslininku, tad laukiame iš jo vis naujų ir inovatyvių idėjų. Norite pavyzdžių? Prašom. Pirmiausia mes džiaugiamės, kad sostinėje nebeliko privačių „mikriukų“ ir beveik neliko savarankiškų taksi įmonių. Ten dirbę privatininkai, kaip sužinojome, buvo labai nedori žmonės, tik ir sukę pinigus nuo biudžeto. Kur kas geriau, kai tą patį daro mero A.Zuoko dispečerinė, vadovaujama jo partijos bičiulio. Beje, ir brangiai – už kelias dešimtis tūkstančių litų siekiantį mėnesio atlyginimą.

Dar vienas bičiulis-pažįstamas ne mažiau brangiai vadovauja sostinės skrydžių bendrovei, todėl vilniečiai kada sumanę (tiksliau, kai įmonė nusprendžia paskraidyti, bet tai jau smulkmenos) gali nukakti, kur sumanę. Pavyzdžiui, į Prancūzijos Kanuose vyksiančią nekilnojamojo turto ir investicijų parodą, labai mėgstamą A.Zuoko (turbūt dėl sostinių galvoms itin malonaus - investicinio - klimato bei deramos prabangos). Ar tuo pat metu vienas Vilniaus korporacijos laineris skraidys tarsi reguliariais reisais, kuriuos nuolat žada, - kitas klausimas.

Kas neskraido ir nevažinėja mero taksi, tas sostinėje tarsi vėjas rūksta greitaisiais autobusais, skraidinančiais iš kur tik nori, bet iš esmės į vieną tašką – Saulėtekį. Ten, kur mokslo ir žinių semiasi būsima Lietuvos ateitis ir galimas naujasis (nes senasis, drėkstančiomis akimis lydėjęs kiekvieną savo viešpaties žingsnį vieningos Liberalų ir centro sąjungos laikais, dabar jau savarankiškai įgyvendina praktiško verslo už valdiškus pinigus pamokas) A.Zuoko elektoratas. Jiems, vienu autobusu važiuojantiems po penkis kas penkias minutes, maloniai moja viešojo transporto stotelėse susibūrusios minios gerokai paretintų troleibusų keleivių. Mojuoja ir mašinų spūstyse net vidury dienos įstrigę vairuotojai, bet jiems, beje, taip ir reikia – kodėl nevažinėja viešuoju transportu ir taip nepildo miesto biudžeto?

Mes, vilniečiai, taip pat žinome, kad mūsų meras yra puikus trijų gerai išauklėtų vaikučių tėtis. Todėl puikiai supranta tėvų rūpesčius dėl jų mažylių auklėjimo ir deda visas pastangas, kad šis procesas vyktų sklandžiai. Pavyzdžiui, prasidedant registracijai į vaikų darželius, kurių dėl vilniečių nepaliaujamo pomėgio daugintis arba veržtis į sostinę su savo atžalomis iš kitų rajonų vis pritrūksta, mero gerąja iniciatyva savivaldybės ponios dirba net naktimis, tenkindamos visų pageidavimus. Turiu omenyje - telefonu konsultuodamos mamytes ir tėvelius, pusę nakties bandančius įrašyti vaiką į eilę internetu. Po tų konsultacijų nemigę tėvai ankstyvą rytą susigrūda į gyvą eilę savivaldybės patalpose. Tą akimirką atsiskleidžia dar viena geroji mero savybė: jis geba vienyti žmones! Nes taip gerai, kaip iki raudonumo iš nevilties įkaitę darželinukų tėvai, nesusivienija niekas.

Mūsų meras geba ir taisyti ar bent palaikyti santykius su užsienio valstybėmis: už dešimtis tūkstančių bendrų pinigų Amerikoje pasimatuoti „Google“ akinus, Afrikoje parduoti kokią vieną Vilniaus skrydžių bendrovės akciją tenykštėms gentims, o Rusijoje - pasiteirauti dešimtojo „Gazprom“ klerkučio, kada pagaliau sostinei bus sumažinta gamtinių dujų kaina.

Galų gale mes, vilniečiai, tuoj tuoj gausime vidutiniškai 6 tūkst. litų atlyginimą, kurį A.Zuokas pažadėjo prieš kelerius metus. Kai kas jau ir gauna. Net dvigubai daugiau. Pirmiausia – iš bankrutuojančios sostinės kišenės gerai gyvenančių savivaldybės įmonių vadovai, partijų atstovai ir partijų draugai. Tuo metu kiemsargiai kelis mėnesius, pageidautina, prieš šventes, negauna ir savo 600 litų uždarbio. Bet tai turbūt dėl to, kad dirba labai nemoderniškai.

Buvęs verslininkas, triskart meras ir triskart tėvas A.Zuokas sako: tai, ką už 1,5 mlrd. litų skolos padariau Vilniuje, padarysiu visoje Lietuvoje. Beje, už kiek – dar neatskleidžia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"