TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prezidento rinkimai kaip katės pirkimas maiše

2014 03 25 6:00

Iki Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos antrojo turo liko lygiai du mėnesiai. O iki pirmojo turo dviem savaitėmis mažiau. Bet rinkimų kampanijos - nė dvasios. 

Kokiais kriterijais remiantis bus išrinkti asmenys į aukščiausias - šalies vadovo - pareigas, jeigu žmonės gali tik pagal vieną, kitą, retkarčiais pasirodančią informaciją, spręsti apie jų biografijos faktus, darbus, spėlioti apie jų požiūrį į svarbiausius šalies užsienio ir saugumo politikos, ekonomikos, kultūros, teisėsaugos klausimus? O gal Lietuvoje prezidento rinkimai yra nesvarbūs?

Iki šiol pagrindinė žinia Lietuvai prezidento rinkimų kampanijos metu buvo tai, kiek kai kurie kandidatai į prezidentus surinko juos remiančių parašų elektroninėje erdvėje. Praėjusios savaitės pabaigoje iš naujienų agentūrų pranešimų sužinojome, kad trys kandidatai jų surinko daugiau, nei reikalauja įstatymai. Kiti kandidatai socialiniuose tinkluose džiaugiasi, kad taip pat turi daug parašų ir pagal populiarumą vejasi savo konkurentus. Žiniasklaidoje dar skelbiami kandidatų į prezidentus reitingai. Tačiau kol kas - ir viskas.

Apie situaciją Ukrainoje iš Lietuvos žiniasklaidos žinome daug daugiau, nei apie kandidatų į prezidentus požiūrį į tuos klausimus, kuriuos jiems tektų spręsti, užėmus aukščiausią šalies valdžios kėdę. Kad įvykiams Ukrainoje mūsų šalyje skiriama daug dėmesio, kaip ir kitose Europos valstybėse, yra labai svarbu. Galbūt žmonių dėmesys visame pasaulyje ir į jį turinti reaguoti tų šalių valdžia prisideda ir stabdant agresoriaus apetitą Ukrainoje. Vis dėlto, kiekvienai valstybei turi būti svarbus ir jos politinis gyvenimas. O prezidento rinkimai yra būtent tai.

Be jokios abejonės, netrukus per Lietuvos televiziją ir radiją sulauksime Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) laidų, tačiau matant, kiek laiko liko iki rinkimų, aišku, kad jos praeis, kaip žaibiškas konvejeris, atiduodant vien duoklę pinigų sumai, sumokėtai visuomeniniam transliuotojui už kandidatų į prezidentus pakalbinimą.

Paskelbus apie prezidento rinkimų kampaniją, matėme pokalbius su kai kuriais kandidatais į prezidentus, bet galime tik spėlioti, ar jie buvo surengti pačių žurnalistų iniciatyva, ar veikiant ir vadinamajam pinigų faktoriui, kai kandidatas ar už jo stovinčios mums dažnai neįvardinamos finansinės jėgos geba įtikinti, kad tą asmenį reikia pateikti žmonėms, kaip reikšmingą ir vertą dėmesio.

Kaip veikė dideli pinigai, matėme referendumo kampanijos dėl Ignalinos atominės elektrinės metu. Valdžiai miegant ir galvojant, kad viskas bus taip, kaip ji nori, eteryje dažniausiai girdėjome tuos pačius balsus, teikiančius argumentus prieš valdžios energetikos politiką. Beje, patys žurnalistai vėliau pripažino, kad laidų ciklai nupirkti suinteresuotų asmenų. Tačiau žmonėms niekas nesakė, kad tai nupirktos laidos, ir juo labiau - kiek ir kieno pinigų būta už vieno ar kito agituojančiojo. Niekas nesikeičia. Aišku, kad, taip bus ir prezidento rinkimų kampanijos metu, kai dideli pinigai apsprendžia kandidatų į prezidentus matomumą. Jeigu jų neturi, gali per galvą verstis, nebūsi išgirstas.

Visiems kitiems pinigų neturintiems kandidatams dažnai tenka būti tik statistais, bejėgiškai stebinčiais parlamentinių partijų kandidatų didžiulius stendus ar jų reklamas interneto portaluose. Tiesa, dabar Lietuvoje dar nėra nei vieno, nei kito, nors anksčiau matėme didžiųjų parlamentinių partijų kandidatų reklamų internete, bet jos iš ten dingo. Kodėl taip yra? Gal šie rinkimai nesvarbūs net didžiųjų parlamentinių partijų kandidatams?

Yra daug priežasčių, kodėl prezidento rinkimų kampanija Lietuvoje nevyksta taip aktyviai ir įdomiai, kaip kitose demokratinėse, teisinėse valstybėse. Viena jų - labai specifinė - kandidatų baimė ,,išsišokti“ per rinkimus, kad juos pralaimėjusieji vėliau nenukentėtų. Spėju, kad tokia baime vadovavosi ne vienas politikas, įskaitant ir Vyriausybės vadovą Algirdą Butkevičių, aiškiai pasakiusį, kad nedalyvauja rinkimuose todėl, kad nenori, jog dėl kilusios įtampos su Prezidentūra nukentėtų Vyriausybės darbas. Toks požiūris į prezidento rinkimų kampaniją - tik Lietuvos fenomenas.

Bet Lietuvos fenomenas yra ir kita - tai laikas, skirtas prezidento rinkimų kampanijai. Ar gali ji vykti įdomiai ir prasmingai, jeigu tik šią savaitę baigiasi laikas, kai kandidatai gali atiduoti parašus, liudijančius apie žmonių paramą, ir tik likus mėnesiui iki pirmojo rinkimų turo kandidatai sužinos, ar juos žmonių remiantys parašai nebus anuliuoti? Apie kokią rinkimų kampaniją gali galvoti kandidatai, jei jie dar netikri, kad galės dalyvauti rinkimuose? Likus vos mėnesiui iki rinkimų, VRK paskelbia ir rinkimuose dalyvaujančių kandidatų oficialų sąrašą. Tad ir pasakykime aiškiai, kad prezidento rinkimų kampanija realiai vyksta tik vieną mėnesį.

Beje, kandidatų į prezidentus deklaracijos kažkodėl skelbiamos likus tik 10 dienų iki rinkimų. Čia pat, matyt, sudėti ir saugikliai, kad žmonės nieko negalėtų sužinoti apie kandidatų teisėtą ir galbūt neteisėtą praturtėjimą, primenant, kad po kelių dienų baigsis ir laikas, kai leidžiama skelbti juos kompromituojančią informaciją. Nors tos deklaracijos dažnai yra tokios, kad iš jų neįmanoma sužinoti nieko tikslesnio, vis dėlto, tyrimą apie tai atlikti sugalvojęs žurnalistas nespėtų paskelbti jo rezultatų.

Tad kaip rinkėjams išsirinkti sąžiningą, dorą valstybės vadovą? Aišku, VRK tiesiog privalo vykdyti įstatymus, kuriuos priima Seimas. O rinkimų kampanijos darbų grafikas yra sudarytas remiantis įstatymais. Vis dėlto VRK turi ir teisę siūlyti įstatymų pakeitimus. Akivaizdu, kad Lietuvoje rinkimai yra toks žaibiškas procesas, kurio trukmė neleidžia žmonėms sužinoti, ko jie nori.

Tokia rinkimų proceso eiga yra naudinga tamsios reputacijos asmenims, jeigu jie pasirodytų rinkimų kampanijoje, ir nepalanki, kad būtų išrinkti sąžiningi, dori politikai. Ji yra labai patogi valdžioje esantiems asmenims, nes jų darbai bei kalbos nuolat atspindimi žiniasklaidos. Kai kurie jų į valdžią jau atėjo dalydami populistinius pažadus, o ir atsidūrę valdžioje, neatsikratė noro vien patikti rinkėjams. Jie ir dabar žmonėms pateikiami kaip svarbiausi kandidatai, beje, kartu su tais, kurie turi pinigų susimokėti už politinę reklamą. Tačiau tokia situacija nenaudinga kandidatams, kurių svarbiausias ginklas - žinios, kompetencija, racionalūs, ne populistiniai aktualiausių valstybės problemų sprendimai. Jiems pasireikšti prezidento rinkimų kampanijos metu nepalikta nei laiko, nei galimybių.

Tad nenuostabu, kad mūsų aukščiausioje valdžioje vis labiau įsivyrauja populizmas, o valstybėje tebėra tiek daug neišspręstų problemų. Juk mūsų rinkimai dažnai yra tarsi katės pirkimas maiše, nors tai - rinkimai į aukščiausią valdžią, nuo kurios sprendimų priklauso ir mūsų valstybės ateitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"