TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prezidento rinkimų palyginimas

2014 04 18 6:00

Įsibėgėjantys prezidento rinkimai nėra labai intriguojantys, nes visi supranta kandidatų į valstybės vadovo postą nelygias galimybes – vienintelė kandidatė moteris yra gerokai populiaresnė už visus kitus kandidatus. Bandant įžvelgti analogiją su krepšiniu, nebūtų labai įdomu stebėti varžybas, kuriose viena komanda yra gerokai stipresnė už kitą. Tokiu atveju nelieka intrigos, kas nugalės.

Intrigos, kas nugalės, nėra ir šiuose prezidento rinkimuose. Tai jau antri šalies vadovo rinkimai, kai nugalėtojas yra aiškus. Dabartinių rinkimų mažytė intriga – prireiks ar neprireiks antrojo turo, o jei prireiks, kas bus tas antras kandidatas, kuris susigrums su rinkimų favorite. Į antrąją vietą pretenduoja šiuo metu lygiaverčiai du kandidatai – Zigmantas Balčytis ir Artūras Paulauskas. Tačiau jie lygūs tik pagal populiarumą, nes pagal rinkimų kampanijai turimas lėšas jie yra labai nelygioje padėtyje. Z.Balčyčio sąskaitoje šiuo metu yra per milijonas litų, ir visus juos paaukojo Socialdemokratų partija. A.Paulausko sąskaitoje tėra 60 tūkst. litų, ir nė vieno lito iš Darbo partijos - visus juos suaukojo fiziniai asmenys, tarp jų - ir 20 tūkst. litų skyręs Viktoras Uspaskichas.

Šie rinkimai, palyginti su visais ankstesniais mūsų valstybės vadovo rinkimais, nėra išskirtiniai, pavyzdžiui, kandidatų skaičiumi. Pagal šį kriterijų išskirtiniais būtų galima laikyti 1993 metų prezidento rinkimus, kai rungėsi tik du kandidatai – Algirdas Brazauskas ir Stasys Lozoraitis, ir 2002-ųjų rinkimus, kai varžėsi net 17 kandidatų. 1997 metų rinkimuose dalyvavo septyni,

2004-ųjų – penki, 2009 metų – septyni, o šiuose – taip pat septyni kandidatai. Jei pretendentas į kandidatus Linas Balsys būtų surinkęs reikalingą parašų skaičių, būtų buvusi sugriauta „tradicija“ turėti septynis kandidatus net trijuose rinkimuose.

Pirmieji ketveri rinkimai buvo intriguojantys, nes nugalėtojas nebuvo aiškus. 1993 metų rinkimų kampanijoje buvo juntamas tam tikras A.Brazausko pirmavimas, bet niekas negalėjo būti tikras, kas nugalės. Po ilgos sovietinės okupacijos turėjome tikrus tiesioginius jaunos valstybės vadovo rinkimus, o kandidatai simbolizavo mūsų istoriją: vienas atstovavo okupuotoje Tėvynėje gyvenusiai tautos daliai, kitas – gausiai mūsų išeivijai.

Panaši konkurencija buvo ir 1997 metų rinkimuose, kai dalyvavo net du mūsų išeivijos atstovai – Valdas Adamkus ir Kazys Bobelis. Tačiau rinkimuose tvirtai pirmavo jaunas prokuroras A.Paulauskas, kuris pirmajame ture buvo gavęs 45 proc. balsų. Greičiausiai jis būtų nugalėjęs pirmajame ture, tačiau kiti rimti kandidatai taip pat gavo nemažai: Valdas Adamkus – 28 proc., Vytautas Landsbergis – 16 proc., Vytenis Povilas Andriukaitis – 6 proc. balsų. O tada įvyko didysis netikėtumas – antrajame ture A.Paulauskas per plauką pralaimėjo V.Adamkui, gavusiam tik 14 256 balsais daugiau, arba 50,37 proc. balsų prieš 49,63 procento.

Daugelis politikos apžvalgininkų pažymi, kad šių metų rinkimuose didelis A.Paulausko aktyvumas. Galbūt tokį aktyvumą galima paaiškinti tuo, kad tuomet, 1997-ųjų rinkimuose, šis politikas patyrė didelę nuoskaudą. Galbūt tas pralaimėjimas vos per plauką paliko rimtą pėdsaką jam kaip žmogui, ir jis siekia revanšuotis, įrodyti sau ir kitiems, kad tas pralaimėjimas buvo atsitiktinis, kad jo tiesiog neturėjo būti. Priminsiu, kad A.Paulauskas dalyvauja jau trečiuose prezidento rinkimuose, o trečias kartas, kaip sako tautos išmintis, nemeluoja.

2002 metų rinkimuose lyderis jau buvo V.Adamkus. Jis galbūt būtų nugalėjęs pirmajame ture, tačiau tuose rinkimuose dalyvavo daug ir gana ryškių kandidatų, kurių gauti balsai neleido pasiekti pergalės viename ture. Tada V.Adamkus gavo 35 proc. balsų, Rolandas Paksas – 20 proc., A.Paulauskas – 8 proc., „Dviračio žynių“ vedėjas Vytautas Šerėnas – 8 proc., V.P.Andriukaitis – 7 proc., Kazimiera Prunskienė – 5 proc. balsų. Dar šeši kandidatai gavo po 2-3 proc., tad pirmajame ture nugalėti buvo neįmanoma. Tuomet įvyko antras netikėtumas mūsų valstybės prezidento rinkimų istorijoje. Per dvi savaites tarp pirmojo ir antrojo turų R.Paksas sugebėjo įtikinti rinkėjus, kad jis yra geresnis kandidatas, o V.Adamkaus rinkimų štabas tas dvi savaites beveik ilsėjosi, nes manė, kad pergalė garantuota. Likimas sudėliojo įdomiai – kaip V.Adamkus buvo išplėšęs pergalę iš A.Paulausko, taip dabar tą patį jam padarė R.Paksas.

2004 metų rinkimai buvo pirmieji, į kuriuos balsuoti atėjo mažiau kaip pusė – 48,4 proc. visų rinkėjų. Gal tai buvo tam tikras rinkėjų nuovargis (rinkimai vyko praėjus vos pusantrų metų nuo prieš tai vykusių), gal dalis rinkėjų taip protestavo prieš jų išrinkto prezidento atstatydinimą. Antrajame ture rinkėjai buvo aktyvesni, balsuoti atėjo 52,4 proc., nes atsirado intriga, kas laimės: pirmajame ture pirmavęs V.Adamkus (31 proc. balsų) ar nedaug atsilikusi K.Prunskienė (21 proc.). Kad jėgos buvo apylygės, rodo ir antrojo turo rezultatai – nugalėtojas gavo 52,65 proc. balsų prieš 47,35 procento.

Mažai kas nesutiks su teiginiu, kad naujausioji Lietuvos istorija yra sunkiai įsivaizduojama be prezidento V.Adamkaus. Tačiau, kaip matome, šis politikas dalyvavo net trejuose prezidento rinkimuose, vienus pralaimėjo, o kitus dvejus laimėjo minimalia persvara.

Šiuo požiūriu D.Grybauskaitės dalyvavimas rinkimuose yra kitoks. Pirmuosius rinkimus ji laimėjo triuškinama persvara - gavo 68,21 proc. balsų. Dabar ji tokią triuškinamą pergalę vargu ar pasieks, nes populiarumas jau nebe toks kaip prieš penkerius metus. Tačiau sunku būtų paneigti, kad būtent ji laimės rinkimus.

Norintiesiems intrigos belieka tikėtis, kad bus ir antrasis turas, o tuomet kartoti, kad turėjome net dvejus prezidento rinkimus, kai pirmajame ture pirmavęs kandidatas antrajame ture pralaimėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"