TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prie akcijos "Atmink" kelio sustojus

Lapkričio mėnuo apjuostas gedulo prisiminimų juosta. Net pats žodis sako: lapas krito - tarsi prisiminimas apie tuos, kurie išėjo anapilin. Gailesčio ašara chrizantemoje, žvakelės liepsnelė vėjyje...

Lietuviai ypatingą dėmesį ir pagarbą skiria mirusiesiems. Kad ir koks būtų oras - vėjas, pūga, šlapdriba - kapinių takeliais tyliai eina gyvieji link artimųjų kapo... Toks jau tas laiko ratas: ima ir sustoja, kai mažiausiai tikiesi... Nieko nėra amžino. Teko perskaityti net ir tokią mintį, kad iki 40 metų mokomės gyventi, o nuo 40 - numirti. Bet daugelis nė to 40-mečio nesulaukia. Kai žmogų pakerta liga - suprantama, tai atvejis, kai tikriausiai nėra kito pasirinkimo. Bet žūti kelyje dėl to, kad kas nors viršijo greitį arba sėdo vairuoti neblaivus - tai tarsi savanoriška savižudybė, nebranginant nei savo, nei kito žmogaus gyvybės... Neminėsiu skaičių - jie šiurpina ir daro didžiulę gėdą mūsų valstybei. Lietuva - taip gražiai skamba, tik mes patys ją vis žeminame prie automobilio vairo. Keliuose kasdien vyksta lenktynės su mirtimi, ir lietuviai užima pirmąją vietą Europoje pagal avaringumą.

Vakarais televizorių ekranuose kriminalų rubrika ne vienam net nesuvirpina širdies. Žiūrima, kaip į įprastą dienos įvykį: žuvo, pateko į reanimacijos palatą, mirė pakeliui į ligoninę, iš automobilio ištraukė gelbėtojai arba kaltininkas iš eismo įvykio pabėgo... Visuomenė tampa abejinga. Sunerimstama tik tada, kai žūsta artimas žmogus. Tada prasideda kaltųjų paieškos, analizuojami eismo įstatymai, Kelių eismo taisyklės.

Valstybė daug dėmesio skiria kelių priežiūrai, eismo saugumui, ir tai kainuoja milijonus litų. Automagistralėse, keliuose, gatvėse pilna rodyklių, ženklų. Jeigu jų paisytume - avarijų būtų mažiau. Pristabdome automobilį tik tada, kai pamatome kelių policiją... Bet ar vairuodamas modernią, prabangią mašiną, važiuosi žigulių greičiu? Aplenki vėju ir su šypsena veidrodėlyje matai varganos mašinytės siluetą. Tačiau tas varguolis važiuoja jau kelis dešimtmečius nepatyręs eismo įvykių.

Kad ir kiek valstybė rūpintųsi saugiu eismu, siekdama, kad kuo mažiau žmonių žūtų keliuose, situacija nepagerės, jei nepadės patys vairuotojai, pėstieji ir kiti eismo dalyviai. Baugina tai, kad vairuotojai menkai moka Kelių eismo taisykles, nerimą kelia kultūros stoka, jaunimo neatsakingumas. Ar jie nepastebi pakelėse beprasmiškos mirties ženklų - gėlių, žvakių prie pakelės medžių ar akmenų? Artimieji kasmet sugrįžta į tas nelaimės vietas. Suprantama, kad jos visada jiems liks atmintinos, bet ar jos saugios?

Taip kilo mintis pastatyti aukurą žuvusiesiems kelyje. Su VĮ "Automagistralė" direktoriumi Vladislovu Moliu ilgai ieškojome tinkamos vietos ir 2002 metais buvo sudėti pirmieji lauko akmenėliai aukščiausioje magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda vietoje, uždegta žvakelių, pradėjo savo ilgą kelią akcija "Atmink", kurios globėjas buvo tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas su didžiule projekto palaikymo grupe.

Ką simbolizuoja aukuras? Pati forma primena kelią, tik labai trumpą, pasibaigusį... Aukuro didžioji dalis simbolizuoja globą, ertmės metalinėje dalyje su spalvoto stiklo inkrustacijomis vaizduoja liepsnas, kurios yra ir amžinosios vilties, ir artimųjų skausmo ženklai. Aukuro spalvos: juoda - gedulas, balta - viltis. Mano idėją meno kūriniu pavertė Vilniaus dailės akademijos studentas Viktoras Dailidėnas.

Buvo kalbama, kad aukuras bus suniokotas - pernelyg nuošali vieta. Bet žmonės prie jo uždega žvakelių ir padeda gėlių ne tik per Vėlines... Pravažiuojantys automobiliai signalu atiduoda pagarbą. Aukuro vieta - šventa, dvasinio susikaupimo, pamąstymo vieta.

Stovi aukuras, pašventintas Lietuvos vyskupų Eugenijaus Bartulio, Mindaugo Sabučio, kitų dvasininkų, primenantis, kokia trapi žmogaus gyvybė. Ši vieta įgavo naują prasmę. Jei pravažiuosite aukurą, stabtelėkite, pažvelkite į skausmo liepsneles, pagalvokite apie savo ir kitų saugumą kelyje. Susimąstykite: kad kuo mažiau reikėtų degti žvakelių beprasmiškos mirties aukoms, priklauso tik nuo jūsų.

Dieną ir naktį budi aukuras - didžiausias įspėjamasis kelio ženklas. Vis daugiau žmonių prie jo atvyksta per Vėlines. Šiemet vėjuotą spalio 31-osios vakarą žvakeles uždegė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, Seimo nariai Artūras Paulauskas, Vaclovas Karbauskis, vaikų teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, Kelmės rajono savivaldybės meras Kostas Arvasevičius, Šilalės rajono policijos komisaras Remigijus Rudminas, padėta gėlių nuo Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų institucijų.

Tylos minutė ir skaudūs išgyvenimai dėl tų, kurie galėjo gyventi, būti naudingi Lietuvai.

Akcija "Atmink" tęsiasi. Ji - nuolatinė. Tikiuosi, kad visų žmonių pastangomis avaringumas mažės ir nereikės kiekvienais metais išbraukti iš Lietuvos žemėlapio po vieną kaimą ar mažą miestelį (kol kas, deja, tokia kraupi statistika). Nejaugi taip sudėtinga kelyje gyventi pagal Kelių eismo taisykles?! Stabdžių cypimas - šaižus paskutinis pagalbos klyksmas - bet ką daugiau gali automobilis? Gyventi ar mirti sprendžia pats vairuotojas.

Norisi sušukti: didelis greitis nėra būtinybė, nuolat prisiminkite tai, kad jūsų niekada neslėgtų kaltės jausmas dėl sužeistų ir mirusių žmonių.

Kadaise Baltijos kelias suvienijo tūkstančius žmonių, ir ta diena nebuvo paženklinta aukomis keliuose. Tai dar kartą įrodė, kad mokame susivienyti dėl bendro tikslo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"