TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prie gero noro nėra blogo oro

2014 12 03 6:00

Pastarosiomis dienomis žiniasklaida pamilo užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir ypač noriai cituoja jo interviu Laisvosios Europos radijui. Aš irgi skubu su savo žabeliu, skirtu ne pasmerkimo laužui (juolab kad ministras visai nepanašus į čekų kankinį, Bažnyčios reformatorių Janą Husą…), o intelektinio židinio šilumai palaikyti.

Vargu ar visi pritars ministro minčiai, jog kovojant su Rusijos propaganda reikia ne cenzūruoti, o pasiūlyti alternatyvą, bet tai kur kas geresnė mintis negu idėja nutraukti laidas iš Rusijos ir mėginti įsiūlyti rusakalbei Lietuvos visuomenės daliai laidas Europos kalbomis.

Tačiau imantis įgyvendinti L. Linkevičiaus alternatyvą gali įsijungti įvairūs stabdžiai. Viena, anaiptol ne visi Lietuvos rusai yra tokie lojalūs ir pilietiški, kaip atrodo ministrui. Paskaitykite, pavyzdžiui, komentarus po tais Delfi.ru straipsniais, kuriuose net labai atsargiai mėginama pateikti tokią informaciją, kuri nesutampa su Maskvos oficiozuose skleidžiama migla. Įsitikinsite, kad ir patys aršiausi lietuviškų portalų anoniminiai komentarai, palyginti su ”kolegų” kūryba rusų kalba, atrodo lyg pradinukų samprotavimai apie piesteles ir kuokeles.

Negalima užmiršti ir būrių, mitinguojančių pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimuose, ir entuziastingų klausytojų minių Olego Gazmanovo koncertuose (įdomu, o kiek klausytojų rusų ateitų į Andrejaus Makarevičiaus ar Boriso Grebenščikovo koncertus?), provokacinio pobūdžio pareiškimų internete, rusų mokyklų mokinių karinio dalyvavimo sukarintose Rusijos jaunimo stovyklose… “Atjunkyti” juos nuo Rusijos TV ar ten leidžiamų laikraščių, pakeisti prigimtinį instinktą – uždavinys ne iš lengvųjų. Antra, kaip ir vėl teisingai sakė ministras, konkuruoti su gerai finansuojama Maskvos propaganda tomis skurdžiomis lėšomis, kurias kultūros ir informacijos sklaidai skiria Lietuvos valdžia, išties ”nėra paprasta”.

Tačiau, kaip sako darbštieji, ne „pašalpiniai“ lietuviai, „prie gero noro nėra nė blogo oro“. Ne visi Rusijos TV kanalai ar radijo stotys užsiima klaidingos informacijos sklaida bei nuoga propaganda. Dar veikia TV kanalas “Dožd’”, daug naudingos informacijos pateikia radijo stotis “Echo Moskvy” (kol ten vyriausiuoju redaktoriumi tebedirba smarkiai spaudžiamas Aleksejus Venediktovas), nekalbant jau apie radiją “Svoboda”, kuris daugeliu atžvilgiu gali būti gera mokykla lietuviškai žiniasklaidai. Pagaliau, blaivia galva vartant Lietuvoje platinamą savaitraštį “Argumenty i fakty”, net ir jame galima aptikti ne vien pelų, bet ir grūdų, t. y. gana informatyvių faktų, įdomių komentarų. Ar labai brangu ir keblu būtų surinkus, sukomponavus šių ir dar kai kurių kitų panašaus pobūdžio šaltinių informaciją, pagardinus ją rusiškomis muzikinėmis ir kultūrinėmis laidomis, sukurti patrauklų ar bent nemelagingai informatyvų kanalą Lietuvos rusakalbei auditorijai?

Pagaliau, juk turime ir savų profesionalų, rengiančių radijo ir TV laidas rusų kalba. Manau, daug gerų žodžių nusipelno Olego Kurdiukovo LRT kanale vedama laida “Rusų gatvė”, ryškiomis spalvomis sušvitusi tada, kai jai buvo skirta šiek tiek daugiau eterio laiko. Siužetų, idėjų laidos kūrėjams, sprendžiant iš visko, užtektų ir dar ilgesnei laidai. Tiesa, kirba įtarimas, kad tarp jos žiūrovų lietuvių daugiau nei rusų, bet argi tai blogai?

Beje, lietuvį žiūrovą suprasti nesunku. Neseniai ir aš kvapą sulaikiusi klausiausi profesoriaus Pavelo Lavrineco vedamos ekskursijos po Vilnių. Labai įdomu buvo žvelgti į senąją mūsų sostinę kitos tautybės vilniečio akimis, kurios pamatė daug tokių istorijos įmintų pėdsakų, už kurių lietuvio akys retai užkliūva. Tokias laidas vertėtų skleisti mokyklose, nes jos būtų naudingos ne tik rusų kalbos besimokantiems moksleiviams, bet ir galėtų praplėsti akiratį lietuviškų, toliau nuo sostinės veikiančių mokyklų mokiniams.

Nors gyvename labai sudėtingu metu, nereikėtų prarasti vilties, kad pakeisti gyvenimą gali ne vien šiurkšti jėga, ne tik gerklingų politikų plyšavimai, bet ir kultūra. Ji bent jau gali padaryti gyvenimą jaukesnį, šviesesnį. Todėl nereikėtų skubėti griebtis kirvio ten, kur reikia darbuotis chirurgo skalpeliu. Ir vertėtų nesitrankyti maršais bažnyčioje, kur žmonės ateina klausytis kitokios muzikos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"