TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prie Nemuno vėl išaušo kontrabandos rytas

2010 03 09 0:00

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas praeitą savaitę pareiškė, kad kai kurios politinės partijos gali būti neteisėtai finansuojamos iš kontrabandos. Apie tai viešai prakalbo ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Iš tiesų esti duomenų, leidžiančių įtarti, kad mažiausiai trys politinės partijos arba įtakingi jų vadovybių nariai pelnosi iš neteisėto prekių bei daiktų gabenimo per valstybės sieną. Visų pirma neteisėtai gabenami tabako, alkoholio ir naftos produktai, taip išvengiama prievolės mokėti akcizo mokesčius. Manytina, kad dvi tokios politinės partijos šiuo metu yra opozicijoje, o viena priklauso valdančiajai koalicijai.

Rekordiškai išaugusios kontrabandos Lietuvoje mastas primena sprogimą. Viena svarbiausių priežasčių - dabar vykdoma žalinga akcizų politika. O ją lydi politinė korupcija ir rekordiška korupcija teisėsaugoje bei teismuose. Pirma priežastis sukuria rinką, antroji - leidžia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Ministro pirmininko tarnyba, išanalizavusi mokesčių inspekcijos ir teisėsaugos institucijų duomenis, apibendrino kontrabandos mastą 2009 metais ir palygino su 2008 metų. Tyrimas rodo, kad 2009 metais iš nelegalios apyvartos išimtų tabako gaminių kiekis išaugo 47 procentais. 2009 metais oficialios prekybos tabako gaminiais apimtis sumažėjo 19 procentų. Iš nelegalios apyvartos išimtų energetinių produktų kiekis išaugo 94 procentais. 2009 metais didmeninėje prekyboje degalų, skirtų variklinėms transporto priemonėms ir apmokestinamų akcizu, buvo parduota 21,7 proc. mažiau. 2009 metais iš nelegalios apyvartos išimta 330 proc. daugiau alkoholinių gėrimų nei 2008-aisiais. 2009 metais sumažėjo oficialus visų alkoholinių gėrimų pardavimas: stipriųjų alkoholinių gėrimų - 35,3 proc., vyno ir kitų fermentuotų gėrimų - 24 proc., alaus - 5,7 procento.

Tokį kontrabandos renesansą, savaime suprantama, lemia nuo 2009 metų sausio 1 dienos padidinti akcizų tarifai, taikomi visoms alkoholinių gėrimų grupėms, cigaretėms, benzinui ir suskystintoms dujoms, kurios naudojamos automobiliams kaip degalai. Dėl to plečiasi neteisėta pogrindinė alkoholinių gėrimų gamyba ir jų realizavimas. Analitikai nustatė, kad 2009 metais policijos pajėgos iš nelegalios apyvartos išėmė 657 proc. daugiau naminės degtinės ir 74 proc. daugiau raugo (t. y. žaliavos naminės degtinės gamybai).

Akcizų politika patyrė visišką fiasko alkoholio srityje. Ne tik dėl dramatiškai išaugusios alkoholio kontrabandos ir nelegalios vietinės gamybos. Akcizų tarifų pakėlimas neprisidėjo ir prie valstybės biudžeto pajamų didinimo. Vyriausybė disponuoja informacija, kad 2009 metais į valstybės biudžetą surinkta akcizų už etilo alkoholį (stipriuosius alkoholinius gėrimus) 21,6 proc. (tai daugiau kaip 160 mln. litų) mažiau. Analitikai teigia, kad policinėmis priemonėmis kontrabandos augimas negali būti sustabdytas, nes tai jau tapo ekonomine-socialine problema. Mat kainų skirtumas tarp legalios ir nelegalios apyvartos yra itin didelis: alkoholinių gėrimų apie 2 kartus, energetinių produktų iki 0,5 karto, o tabako gaminių - net iki 10 kartų, jei jie parduodami Vakarų Europos šalyse. Nors užkardytos kontrabandos skaičiai yra įspūdingi, tačiau faktiškai tai menkai parodo realų kontrabandos mastą.

Pagal visuotinai Europos teisėsaugos institucijų pripažįstamą vertinimą operatyvinės tarnybos, taip pat ir Lietuvos, sulaiko tik iki 10 proc. į teritoriją kontrabandininkų įvežamų cigarečių kiekio. Atsižvelgdami į tai analitikai nustatė, kad kontrabandinių cigarečių nelegalioje - juodojoje - Lietuvos rinkoje 2009 metais galėjo būti realizuota iki 1,6 mlrd. vienetų, kurių bendra rinkos vertė daugiau kaip 600 mln. litų, o šio nusikalstamo verslo organizatorių pelnas iš krašto rinkoje parduotų cigarečių galėtų siekti 500 mln. litų. Operatyvinės tarnybos, atsakingos už kovą su kontrabanda, sutaria, kad didžioji dalis kontrabandinių tabako gaminių yra skirta kitų Europos Sąjungos (ES) šalių juodajai rinkai, todėl mokestinė žala išauga net kelis kartus, o nusikalstamų organizacijų pelnas galėjo siekti net 1,5 mlrd. litų. Stambiausios tabako kompanijos teigia, kad 2009 metais nelegali tabako rinka sudarė apie 30 proc. Lietuvos rinkos ir išaugo net 53 procentais.

Baudžiamasis kontrabandos vykdytojų ir organizatorių persekiojimas atskleidžia ne mažiau skandalingus faktus, darančius gėdą Lietuvos valstybei. Operatyvinių tarnybų analitikai išanalizavo keleto metų teismų praktiką kontrabandos, susijusios su populiariausiomis ir pelningiausiomis prekėmis, t. y. tabako ir alkoholio kontrabandos bei neteisėto disponavimo bylose. Dažniausiai Lietuvos teismai apsiribojo tik piniginių bausmių skyrimu. Piniginės baudos sudaro net 92 proc. bausmių. Tik 7 proc. asmenų skirtas laisvės atėmimas ir vos 1 proc. laisvės atėmimas ir bauda. Maksimali bauda - 300 MGL - skirta tik 2 kartus. Tuo metu vidutinė Lietuvos teismų skirta bauda buvo 14 tūkst. litų, vadinasi, nesiekė net pusės Baudžiamajame kodekse numatytos baudos dydžio.

Lietuvos teismai skirdami bausmes neatsižvelgia į nusikaltimo mastą ir jo pavojingumą. Operatyvinių tarnybų analitikų informacija rodo, kad už sulaikytą mažiausią ir didžiausią cigarečių kiekį teismai skyrė beveik vienodas baudas: mažiausias kiekis buvo 90 tūkst. vienetų ir skirta 21 tūkst. litų bauda, o už didžiausią kiekį, t. y. 7 mln. vienetų cigarečių skirta 23 tūkst. litų bauda. Prisiminus, kad Lietuvos teismų skiriamos baudos vidutinis dydis yra 14 tūkst. litų, verta pabrėžti, jog vidutinis mokestinės žalos valstybei dydis yra 200 tūkst. litų.

Taigi skandalingas faktas - net 14 kartų skiriasi vidutinės teismo skiriamos baudos ir vidutinės žalos Lietuvos valstybei dydis. Teisėsaugos institucijos pastebėjo, kad nėra kompensuojamos net ikiteisminio tyrimo sąnaudos. Vidutiniškai vienas ikiteisminis tyrimas tokioje kontrabandos byloje kainuoja apie 70 tūkst. litų.

Dėl tokios padėties didelė atsakomybė tenka ir prokuratūrai, nes dauguma procesų užbaigiama supaprastinta tvarka, tai yra teismo baudžiamuoju įsakymu, o jis priimamas pagal prokuroro pasiūlytą baudos dydį. Teismai tik 8 proc. nuteistųjų kontrabandininkų skiria laisvės atėmimo bausmes, o tos bausmės taip pat skiriamos neatsižvelgiant į kontrabandos mastą. Mažiausia bausmė buvo 5 mėnesiai laisvės atėmimo už 320 tūkst. vnt. cigarečių, o didžiausia bausmė - 75 mėnesiai laisvės atėmimo - skirta už 390 tūkst. vnt. cigarečių. Vidutinė laisvės atėmimo bausmė yra 2 metai nelaisvės. Nors Baudžiamasis kodeksas numato sankcijas ir juridiniams asmenims (nuo baudos iki visiško veiklos nutraukimo), ši norma Lietuvos teismų praktikoje nebuvo taikyta nė vieno karto. Ar ši nuostata yra mirusi todėl, kad juridiniam asmeniui bauda yra 167 kartus didesnė nei fiziniam? Analitikai pažymi, kad dažnai fizinis asmuo formaliai gauna tik minimalias pajamas, neturi jokio registruoto turto ir nuosavybės, tad ir išieškoti baudos nepavyksta. O tuo metu iš kontrabandos gaunamos pajamos toliau naudojamos juridinio asmens veiklos plėtrai.

Apygardų teismų, kuriuose nagrinėjama daugiausia kontrabandos bylų, pirmininkai savo ruožtu pažymi, kad į teismus absoliučia dauguma atvejų patenka tik kontrabandos vykdytojų (vairuotojai, krovikai, sandėlių laikytojai) bylos, o organizatoriai nėra nustatomi. Taip yra dėl korupcijos teisėsaugos institucijose.

Neseniai Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvos Respublikai įsijungus į Šengeno erdvę ir panaikinus sienų su Lenkija ir Latvija kontrolę, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, nesiėmė stiprinti ES išorės sienų apsaugos. Pareigūnai, dirbę prie vidaus sienų, ten ir liko, ir tik trumpam buvo komandiruojami į dalinius, saugančius išorės sienas. Auditoriai nustatė, kad sieną su Rusija saugančioje Pagėgių rinktinėje 2007-2009 metais trūko per 100 pareigūnų, ją saugojo perpus mažiau kinologų su tarnybiniais šunimis nei Šiaulių rinktinėje, dirbančių prie vidaus sienos. Ar tik ne todėl, kad didžiausia kontrabanda įvežama per sieną iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"