TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prieš šešiolika metų apie ordinus negalvojome

2007 01 12 0:00

Gyvename tokį laiką, kai mūsų valstybei yra iškilę ypač svarbūs uždaviniai: turime per ribotą laiką protingai susitvarkyti su milžiniška Europos Sąjungos parama ir iš esmės pagerinti savo būklę daugelyje sričių. Vyriausybė, remiama konservatorių, yra patvirtinusi kovos su korupcija ir aukštojo mokslo reformos programą. Tai turėtų esmingai pakeisti Lietuvos veidą.

Ir štai tų svarbių dalykų fone kilo šurmulys dėl valstybinių apdovanojimų. Mat kažkada, nežinia kam rekomendavus, už nuopelnus Lietuvos valstybei buvo apdovanotas toks generolas Jakuninas. Apdovanojimą jis gavo iš prezidento Valdo Adamkaus rankų. Akivaizdu, kad šalies vadovas nė nežinojo, kad Jakuninas yra buvęs Rusijos saugumo žmogus, kadaise ėjęs su ta įstaiga susijusias pareigas Austrijoje. Na ir prasidėjo erzelis, apdovanojimo peripetijų aiškinimasis, diskusijos. Nežinau, ar tas apdovanojimas buvo klaida, ar jis buvo pagrįstas, bet ar jis vertas būti taip aistringai svarstomas? Ar apskritai ne per daug dėmesio skiriama tiems apdovanojimams? Sausio 13-osios išvakarėse tai neatsitiktinis klausimas. Juk tomis atmintinomis dienomis prieš šešiolika metų žmonės rinkosi prie Seimo rūmų ir televizijos bokšto negalvodami apie ordinus.

Šurmulys dėl rusų generolo man priminė jau seną įvykį, kai tas pats prezidentas įteikė ordiną buvusiam sovietinės milicijos vadovui Marijonui Misiukoniui, kadaise dalyvavusiam suimant paskutinį Lietuvos partizaną. Dėl to protestuodama apdovanojimo atsisakė Nijolė Sadūnaitė. Ar tai buvo pagrįsta? Ordino suteikimas buvo motyvuotas tuo, kad Misiukonis daug nusipelnė nepriklausomai Lietuvos valstybei. Lietuvai atsidūrus ant nepriklausomybės slenksčio buvo toks momentas, kai šalyje vienintelė organizuota ginkluota jėga buvo milicija. Misiukoniui paskambino okupacinės kariuomenės vadas ir pareikalavo miliciją nuginkluoti. Bet generolas atsisakė tai padaryti. Taip jis apgynė Lietuvos nepriklausomybę. Jeigu ne jo drąsa, dar nežinia, kaip būtų pakrypę įvykiai tomis dienomis. Ar tai ne svarus garbingo apdovanojimo motyvas ? Ar vertėjo prieš jį protestuoti? Jokiu būdu nelyginu Jakunino su Misiukoniu ir jų nuopelnų Lietuvos valstybei, tik noriu pasakyti, kad ne kartą buvo protestuojama neįsigilinus į situaciją. Tyčia ar netyčia ieškoma ir surandama progų kritikuoti prezidentą. Ko vertas įtarinėjimas, kad valstybės vadovas tyčia delsia surasti ir paskirti naują Saugumo departamento vadovą, nes esą bijo, kad būsią atskleisti kai kurių verslo ir politikos žmonių ryšiai? Ar buvo iki šiol bent menkiausias pagrindas nešvariais ryšiais ar ketinimais įtarinėti prezidentą, kuriuo pasitiki, kaip rodo reitingai, didžioji Lietuvos gyventojų dalis?

Nesakau, kad nereikia įvardyti kritikos vertų dalykų. Netvarkos valstybėje yra daug, tačiau nedera išleisti iš akių analizuojamų dalykų lyginamojo svorio. O dėl valstybės įvertinimų - manau, kiekvienas galėtume rasti pavyzdžių, kai kurio nors asmens apdovanojimas mums atrodo neteisingas ar nepelnytas, ir visada rastume tokių žmonių, kurie apdovanojimų būtų daug labiau nusipelnę. Bet ar dėl to verta kelti valstybinio masto šurmulį?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"