Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Priimkime Kristų su Juozapo klusnumu

 

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai: jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu, dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia „Dievas su mumis“.“ Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. Iš Evangelijos pagal Matą

Visai priartėjus prie Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus gimimo šventės Bažnyčia pateikia apreiškimo Juozapui tekstą. Po kelių dienų Evangelijoje pagal Luką girdėsime išsamų pasakojimą apie apreiškimą Marijai, tačiau šiandien Dievo Žodis mus kviečia žvelgti į Dievo atėjimo į žemę slėpinį per Juozapo, Marijos sužadėtinio, istoriją.

Įsikūnijimas, kad Jėzus Kristus Mergelės Motinos įsčiose buvo pradėtas be vyro, Šventosios Dvasios veikimu, yra tikėjimo slėpinys, o tai reiškia, kad jo neįmanoma „paaiškinti“. Nors teologai tai daro jau 2000 metų, iš esmės kiekvienas mūsų, ieškodamas atsakymo, kaip Marija tapo nėščia, atsiduria Juozapo pozicijoje. Kiekvienas, kuris nepajėgia peržengti savo racionalaus proto, lieka sumišęs taip, kaip Juozapas – susivokęs, kad jo sužadėtinė laukiasi.

Žinome, jog kūdikis pradedamas iš dviejų ląstelių: moters ir vyro. Galime iki išprotėjimo svarstyti, iš kur atsirado antroji ląstelė. Koks tada Jėzaus DNR? Kaip tai galėjo atsitikti? Kol svarstome šiuos klausimus, mes liekame netikintys, o kai įtikime, tie klausimai jau nebėra svarbūs. Be tikėjimo visa tolesnė Jėzaus istorija nebetenka savo dieviškos prasmės ir galios pakeisti mūsų gyvenimus. O juk Dievas atėjo dėl manęs (mūsų). Kaip užrašė vienas Bažnyčios tėvų šv. Grigalius Nysietis: „Serganti mūsų prigimtis prašėsi pagydoma, puolusi – pakeliama, mirusi – prikeliama. Praradę gėrį mes pasigedome, kas jį sugrąžintų, paskendę tamsybėse ilgėjomės šviesos, būdami belaisviai laukėme išvaduotojo, kaliniai – išlaisvintojo, vergai – gelbėtojo. Nejaugi visa tai nebuvo pakankamai svarbios priežastys, kad Dievas pasigailėtų skurstančios ir nelaimingos žmonijos ir nusileistų iki mūsų žmogiškosios prigimties jos pagydyti?“

Kai turime nuolankų norą atsiversti, Dievo angelas mums „pasako“, duoda užtektinai pažinimo, kad padarytume tai, ką turime padaryti, ir tada viskas keičiasi.

Anuomet santuoka buvo sudaroma dviem juridiniais veiksmais: sužadėtuvėmis ir vedybomis. Sužadėtuvės – tai sutarties sudarymas, kai būsimas vyras sumokėdavo merginos šeimai už nuotaką ir ši juridiškai tapdavo jo, nors dar likdavo gyventi tėvų namuose. Vedybos būdavo pagal galimybes didžiulė šventė, trukdavusi apie savaitę – iki tol, kol jaunikis parsivesdavo žmoną į naujus namus.

Marijos padėtis, regis, buvo sudėtinga: ji – nėščia, o Juozapas – niekuo dėtas, tad pagal įstatymus jai grėsė užmėtymas akmenimis dėl svetimavimo. Būdamas „teisus“, t. y. vykdydamas įstatymą, Juozapas negalėjo veltis į svetimas nuodėmes, todėl savo galva sumanė, kaip jų išvengti. Teisiškai jaunikis, jeigu jam nepatiko kuris nors sužadėtinės bruožas, daugeliu atvejų galėjo nutraukti sužadėtuves. Ir Juozapas ketino pasinaudoti šia teise. Tačiau Juozapo nuostata – vykdyti Dievo valią ir pasitikėti Dievu – buvo tokia stipri, kad jis, angelui apreiškus, pajėgė įtikėti, jog dalyvauja vykdant unikalų Dievo planą.

Juozapas buvo tikėjimo vyras – jis nepratarė nė žodžio, ieškojo Dievo valios ir ją vykdė, neprašydamas jokių paaiškinimų. Apie tai galime skaityti toliau, atsivertę Evangelijos pagal Matą antrąjį skyrių. Šiuo atveju tekstas pabrėžia betarpiškumą tarp Dievo valios pažinimo ir įvykdymo: „Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, – jis parsivedė žmoną pas save.“

Evangelija mus ir šiandien kviečia tapti juozapais. Priimti įsikūnijimo slėpinį – parsivesti besilaukiančią Mergelę Mariją arba Viešpatį Jėzų pas save, į savo gyvenimo širdį. Dievas atėjo į žemę ir pasiliko su mumis tam, kad primintų, jog esame sukurti amžinai gyventi su juo, – ši dieviška kibirkštis mus išskiria iš kitų kūrinių. Kaip sakė šv. Atanazas, „Dievo sūnus tapo žmogumi, kad mus sudievintų.“ Tačiau asmeninis apsisprendimas tikėti lems, ar tai įvyks konkrečiai jūsų gyvenime.

Artėjant šventei su Juozapu ir šia Evangelija sąžiningai klauskime, kaip šiandien galime vykdyti Dievo valią. Dievas yra artimas ir mylintis, kad kiekvienam iš mūsų atsakytų ir parodytų kelią į gyvenimo pilnatvę, jei tik žengsime šį nuolankumo ir klusnumo žingsnį. Dar daugiau – šventasis Juozapas yra visos Bažnyčios globėjas. Mūsų tikėjimo veiksmas visuomet pranoksta asmeninę istoriją ir atneša Dievo šviesą į visą aplinką, šeimą. Priimkime Dievo Sūnų tikėjimo klusnumu.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"