TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Priverstinės pilietybės pamokos

2012 10 29 6:00

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Juozas Žilys paragino Lietuvoje įtvirtinti pareigą balsuoti Seimo rinkimuose. Pareigos neatlikusiems piliečiams galėtų būti apribojamos socialinės paslaugos ar išmokos.

J.Žilio nuomone, pavojinga, kai mažoji tautos dalis sprendžia visų mūsų likimą. Buvęs KT pirmininkas mano, kad "mūsų visuomenės politinė moralė yra labai silpna ir ją reikia keisti kuo greičiau", tad atrodo, kad jis privalomą balsavimą laiko visuomenės ugdymo priemone.

Neabejoju J.Žilio gerais norais, bet nėra jokių greitų ir stebuklingų priemonių pilietiniam abejingumui pašalinti. Net palankiausiomis aplinkybėmis pilietinio įsipareigojimo diegimas yra ilgas ir sudėtingas darbas, ir visada gresia pavojus, kad priverstinių priemonių taikymas turės daugiau neigiamų negu teigiamų pasekmių.

Lietuva nėra vienintelė šalis, kurioje balsuoja tik pusė teisę balsuoti turinčių gyventojų. Pilietinis aktyvumas yra dar mažesnis JAV. Sprendimas nebalsuoti nėra būtinai abejingumo požymis. Žmogus gali manyti, kad politinės partijos beveik nesiskiria, tad nėra pagrindo atiduoti balsą vienai, o ne kitai partijai; kad partijos neįgyvendina savo pažadų ir programų, tad balsavimas neturi realaus poveikio šalies gyvenimui; kad sprendimu nebalsuoti išreiškiamas protestas prieš visas politines partijas dėl jų neveiksmingumo ir t. t. Yra ir nebalsuojančių žmonių, kurie dalyvautų rinkimuose tik tuo atveju, jei būtų galimybė balsuoti prieš visus kandidatus.

Kiekvienu atveju vien privalomas balsavimas negerins padėties. Baudomis ir kitomis priemonėmis galima priversti žmogų balsuoti, bet mažai laimima, jei rinkėjai nėra susipažinę su partijų programomis, tad balsuoja aklai. Yra nemaža galimybė, kad priverstinis balsuotojas skubės kuo greičiau atlikti jam primestą pareigą, tad balsuos už partijas ir kandidatus, esančius sąrašo viršuje. Partijos, įrašytos sąrašo pabaigoje, jau dabar šiek tiek nukenčia. Įvedus privalomą balsavimą jos dar labiau nukentėtų.

Jei siekiama skatinti sąmoningą pilietinį aktyvumą, privalomo balsavimo negana. Neužtenka priversti rinkėjus dalyvauti rinkimuose, reikia užtikrinti, kad jie žinotų, ką daro, kad jie ne tik balsuotų kaip okupacijos metais, bet rinktųsi tarp partijų ir kandidatų. Tam reikia atitinkamų žinių, kurių ne visi turi. Ar tai reiškia, kad ateityje bus siūloma rengti privalomus politikos kursus, per kuriuos būsimi rinkėjai bus supažindinami su politinių partijų programomis ir asmenybėmis? Ar bus rengiami trumpi Lietuvos socialdemokratų partijos ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų istorijos kursai, ir kas juos rengtų? Ar egzaminus neišlaikiusieji būtų verčiami kartoti kursą?

J.Žilio pastabose galima įžiūrėti paternalizmo, įsitikinimo, kad galima priversti žmogų daryti tai, ką jis turėtų daryti arba ką jam būtų naudinga daryti, požymių. Paternalizmas riboja asmens laisvę. Tėvai (iš lotyniško "pater" ir kildinama sąvoka) turi teisę priversti vaikus valyti dantis, ruošti pamokas, laiku eiti gulti ir t. t., nes vaikas nėra pakankamai subrendęs pats imtis jam svarbių sprendimų. Gerokai sudėtingiau pateisinti paternalizmą suaugusiųjų atžvilgiu. Jei žmogus nori kvailai ar nesveikai gyventi, juolab jei geba tai daryti nekenkdamas kitiems, valdžiai nevalia riboti jo teisės taip elgtis. Antsvoris kenkia žmogaus sveikatai, bet nemanau, kad valdžia turėtų priversti nutukusius žmones imtis dietos arba drausti maisto parduotuvėms jiems parduoti šokolado ar bulvių traškučių. Žmogaus gyvenimas yra jo, jis yra atsakingas už savo sprendimus. Šeima ir draugai gali duoti jam patarimų, mėginti jį sugėdinti, stengtis įtikinti elgtis kitaip, siūlyti įvairiausių paskatų. Bet jie negali priversti jo kaip nors elgtis, riboti jo laisvę. Negali to daryti ir valdžia.

Paternalizmas turi gilias šaknis sovietinėje praeityje. Komunistų partija viską geriausiai žinojo ir nesikuklino nurodinėdama, ką daryti ir ko nedaryti, bausdama tuos, kurie elgėsi ne taip, kaip nurodyta. Todėl itin svarbu nepasiduoti paternalizmo vilionėms. Būtų geriau, jei žmonės būtų sąmoningi piliečiai ir uoliai dalyvautų rinkimuose. Bet jei žmogui nerūpi politika, jei jis mano, kad visi politikai yra sukčiai, arba jei jis tik tingi išeiti iš šilto buto į darganą, jis turi teisę tai daryti. Valdžia gali apgailestauti dėl jo sprendimo, bet turi jį gerbti.

Yra ir klasinis momentas. Neįkalinsi žmogaus dėl nebalsavimo, reikės tenkintis pinigine bauda arba, kaip siūlo J.Žilys, socialinių paslaugų ar išmokų ribojamu. Rašytojas Anatole'is France'as kadaise ironiškai priminė, jog įstatymai savo didinga lygybe draudžia ne tik vargingiesiems, bet ir turtingiesiems miegoti po Paryžiaus tiltais, elgetauti gatvėse, vogti duoną. Piniginė bauda arba socialinių paslaugų apribojimai nepaveiks pasiturinčiojo veiksmų, jam tai - mažmožis. Neturtingasis negali būti toks abejingas. Tad siūlomi pertvarkymai, kurie diskriminuotų mažiau pasiturinčiuosius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"