Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Pro prezidentūros langus praėjo Ušackas

 
2017 07 11 12:30

Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas gali diplomatiškai išsisukinėti, tačiau skelbdamas apie savo diplomato karjeros finišą jis jau pradėjo prezidento rinkimų kampaniją.

Turint tokios diplomatinės patirties bagažą, kokį turi V. Ušackas, būtų sunku parinkti tinkamesnį metą pranešimui apie posūkį į politinę veiklą. Tai savaitė po G20 viršūnių susitikimo Hamburge, kai visas pasaulis net iš prezidento Donaldo Trampo tapšnojimų per ranką prezidentui Vladimirui Putinui spėliojo apie Vakarų demokratijų tolesnius santykius su Rusija.

Nežinia, ar V. Ušackas turi kokią nuomonę apie urėdijų reformą arba PVM lengvatą šildymui, bet santykių su Rusija išmanymas bei kitoks Rusijos matymas yra esminiai politiko V. Ušacko arkliukai.

Kaip vidaus politikas jis geriausiai žinomas „sostų karų“ fone, kai 2010-ųjų sausį buvo priverstas atsistatydinti iš užsienio reikalų ministro pareigų po žodžių mūšio su prezidente Dalia Grybauskaite dėl JAV Centrinės žvalgybos agentūros įkalinimo įstaigų galimos veiklos Lietuvoje.

Po pusaštuntų metų 52 metų politikas neatrodo anuomet pralaimėjęs. Tai, kas prezidentei atrodė įtarimų patvirtinimas, V. Ušackui buvo konstatavimas, kad faktų, jog toks kalėjimas veikė Lietuvoje, nėra. Konfliktą paaštrino baltarusiški reikalai. Prezidentei anuomet ėmusis iniciatyvos gerinti kaimynystės santykius su Baltarusija, Užsienio reikalų ministerija Baltarusijai įteikė notą dėl šios atsisakymo suteikti Lietuvai teisinę pagalbą Sausio 13-osios byloje.

„Būtų galima prisiminti kai kuriuos ultimatyvius pareiškimus kaimyninėms valstybėms, kai klausimai iš ministro pusės buvo sprendžiami ultimatumų forma, o prezidentė ragino imtis politinio dialogo“, – tokiais žodžiais buvo pagrįstas prezidentės išsakytas nepasitikėjimas užsienio reikalų ministru. Jį V. Ušacko atsistatydinimo išvakarėse žiniasklaidai perdavė tuometis prezidentės atstovas spaudai (dabar – Seimo narys) Linas Balsys.

Netekęs prezidentės pasitikėjimo V. Ušackas buvo priimtas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją, nors buvo atstatydintas iš tuomet ministrų kabinetui vadovavusio TS-LKD pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės. Diplomatinėje veikloje eksministras nėrė į tarptautinius vandenis – iš pradžių tapo ES misijos vadovu Afganistane, o vėliau paskirtas ES ambasadoriumi Maskvoje. Kitaip tariant, netekęs prezidentės malonės, V. Ušackas tapo geidžiamu valdančiosios partijos nariu ir didžiulį pasitikėjimą turinčiu Briuselio diplomatu.

Sekant jo diplomatinę karjerą sunku patikėti, kad V. Ušackas ją mestų tik siekdamas lektoriaus, politikos analitiko veiklos ar visuomeninio rūpinimosi emigracija. Nenuostabu, kad socialiniai tinklai jau dūzgia apie jo politines ambicijas.

Tačiau Vygaudui Ušackui reikės visuotinės TSLK partijos, o ne jos liberaliojo centristinio sparno paramos.

Pranešimui pasirinkęs prezidentės metinių išvakares, V. Ušackas „surizikavo“, kad jo pavardė sumirgėtų ir prezidentės viešuose pasirodymuose, – tai gali įvykti jau šiomis dienomis, D. Grybauskaitei minint trečiąsias antrosios kadencijos prezidentavimo metines. Per ilgus užjūrio diplomatijos metus Lietuvos visuomenėje smarkiai primirštam V. Ušackui tokie kalbėjimai jau yra nedidelė pergalė.

Tačiau ir kalbėjimas apie Rusiją V. Ušackui yra rizikingas. Tai, kas matyti iš sudėtingų diplomatinių viražų vairininko krėslo, nebūtinai bus priimtina urėdijų reikalo pirmūnams. Kitokia nuomonė, kritika dėl to, kad Lietuva išsiskiria iš regiono kaimynių kaip neturinti jokių politinių ryšių, net viceministrų lygiu, su Rusijos valdžios struktūromis, gali būti priimtina tiems, kuriems neatrodo politiškai nusikalstama megzti ekonominius ar kultūros ryšius su Ukrainoje kariaujančia bei karinę grėsmę regione keliančia kaimyne. Tai, kas gali atrodyti nuosaiku liberaliam centristui, gali būti visai nepriimtina radikaliam konservatoriui.

Tačiau V. Ušackui reikės visuotinės TS-LKD partijos, o ne jos liberaliojo centristinio sparno paramos. Net pastebėtas politikų reitingų lentelėse V. Ušackas susidurs su politinio užnugario problema. Visų pirma, praeities nenubrauksi, kaip ir prezidentės ne simpatijos. Tad D. Grybauskaitės taškų nebus, kai rinkimų tiesiojoje ji žiniasklaidos bus spaudžiama išsakyti, kokį politiką norėtų matyti kaip savo politikos sekėją bei veiklos tęsėją.

Antra, TS-LKD laukia konkurencija: savi, rinkėjams gerai pažįstami kandidatai, pirmiausia – diplomatas Žygimantas Pavilionis bei arčiau žemiškų reikalų ir finansų esanti Ingrida Šimonytė. Jeigu konservatoriai liks nuoseklūs, prieš tapdamas oficialiu TS-LKD kandidatu pretendentas turės laimėti pirminius rinkimus partijoje, kad ir kokia forma jie vyktų. Niekas neužkerta kelio prezidento rinkimuose dalyvauti savarankiškai, tačiau tuomet teks kurti ir savarankišką „politinę infrastruktūrą“ – komandą, kuri rūpinsis paprasčiausiais rinkimų kampanijos darbais – susitikimų su rinkėjais organizavimu, agitacija vietose, stebėtojais ir t. t. Kita vertus, kandidatų margumynas „centro dešinėje“, kaip būtų suvokiami rinkėjų akyse tokie kandidatai kaip I. Šimonytė, V. Ušackas, Ž. Pavilionis ar (jeigu jie pareikštų tokį ketinimą) pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, reikštų didelę riziką visiems pralaimėti jau pirmajame rinkimų ture.

2019-ųjų gegužę vyksiantys prezidento rinkimai skirsis nuo ankstesnių, nes įsiterpia į ištisą rinkimų maratoną – 2019 metų vasarį Lietuvoje bus renkamos savivaldybių tarybos ir merai, gegužę – prezidentas, birželį – Europos Parlamento nariai, o 2020-ųjų rudenį vyks Seimo rinkimai. Net ir didžiosioms partijoms gali būti nelengva tolygiai paskirstyti žmogiškąsias pajėgas, o galiojant dabartiniams politinių kampanijų finansavimo ribojimams – ir finansų išteklius.

Deleguodamos savo atstovus prezidento rinkimuose ar remdamos nepriklausomus kandidatus, partijos negalės nepaisyti kitų kampanijų fono. Partijos kandidatu į prezidentus taps ne atskiras valstybės vadovo posto siekiantis politikas, bet ir kitų rinkimų kampanijų vedlys. Ar V. Ušackas natūraliai „įsipaišys“ į tokį TS-LKD rinkimų kampanijos scenarijų?

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad rinkimų kampaniją V. Ušackas pradeda palyginti anksti. Laiko pasiekti reikiamus politinius reitingus, pasirengti pirminiams rinkimams bei tapti realiu TS-LKD rinkimų kampanijos lyderiu – nėra daug. Gali paaiškėti, kad diena, kai reikėjo pradėti, jau buvo vakar.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"