TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Progresiniai mokesčiai būtini saugios, solidarios visuomenės sukūrimui

2015 10 26 6:00

Užteko Seimo vicepirmininkui Algirdui Sysui pristatyti įstatymo projektą dėl progresinių mokesčių, kai vos ne visoje žiniasklaidoje sukilo audra prieš tokių mokesčių įvedimą. Buvo pasitelkti žinomi ekspertai iš komercinių bankų, gaunantys didžiulius atlyginimus už tai, kad tinkamai atstovautų bankų akcininkų ir turtingiausios žmonių grupės intersams. 

Kad tuos interesus, iškeldami virš kitų grupių, o tiksliau, virš visuomenės daugumos interesų, pateiktų kaip tariamai visai valstybei labiausiai tinkančius. Taip, sąmoningai ar ne, klaidinama visuomenė apie tariamą progresinių mokesčių bogį.

Neatsiliko šiame fronte ir valstybės, t. y. mūsų visų finansuojamas LRT, pasikvietęs į populiarią laidą SEB banko patarėją, kuris, tarnaudamas konkretaus banko interesams, aiškino, kokie tariamai blogi tie progresiniai mokesčiai mūsų valstybei.

Jeigu jie yra tokie blogi, tai kodėl jie egzistuoja net liberaliausiose JAV ir Šveicarijos valstybėse bei daugelyje Europos Sąjungos šalių? Kodėl mūsų krepšininkai, žaisdami NBA lygoje, iš gaunamų milijonų pusę ir daugiau privalo sumokėti į JAV valstybės iždą, kaip ir kiti tos šalies milijonieriai, ir tai laikoma normos dalyku. Moka ir nesiskundžia. Moka, kad dėka progresinių mokesčių Amerika klestėtų.

Gal moka dar ir todėl, kad amerikiečiams, vokiečiams, danams ar švedams labiau rūpi jų valstybės saugumas ir visuomenės solidarumas, socialinės atskirties mažinimas nei Lietuvos komercinių bankų patarėjams. Kad jų visuomenės dauguma sprendžia, kokius mokesčius ir kiek turi mokėti patys turtingiausi ir patys skurdžiausi, kad visuomenė per savo atstovus, o ne per niekieno nerinktus patarėjus ar bankų ekspertus spręstų, kokią visuomenę nori sukurti tauta.

Ar tokią, kurioje bus gera gyventi 5–10 proc. gyventojų, ar tokią, kurioje padoriai gyventų bent daugiau nei pusė valstybės piliečių? Būtent tik pasirinkę pastarąjį valstybės kūrimo modelį galėsim sustabdyti emigraciją, paveikti neigiamus demografinius pokyčius, sumažinti skurdą ir Lietuvos valstybės nykimą.

Iš dalies Lietuvos žiniasklaidos ir komercinių TV kanalų pranešimų susidaro įspūdis, kad nepriklausomų, su bankais nesusijusių finansų ir ekonomikos ekspertų, Lietuvoje tarsi nebūtų. Gal jų jau nerengia mūsų aukštosios mokyklos, kad užtenka 3–4 asmenų iš Skandinavijos bankų, jog šie tariamai teisingai paaiškintų Lietuvos visuomenei, kokie mokesčiai jai yra reikalingiausi?

Tegul jie pabando tai padaryti Skandinavijos šalyse, kur jau seniai galioja progresiniai mokesčiai, apmokestintas visas nekilnojamasis turtas ir prabangūs automobiliai, o kai kuriose JAV valstijose apmokestinami net arbatpinigiai. Kur pasiturintis ir turtingas visuomenės sluoksnis suvokia, kad mokėdami daugiau į savo valstybės iždą jie turtina ir valstybę, ir visuomenę, užtikrina kokybišką mokslą ir tinkamą žmonių gydymą. Užtikrina orią senatvę daugeliui, slopina įtampą visuomenėje tarp socialinių gupių, naikina skurdą, kuris pas mus Lietuvoje, ypač provincijoje ir kaimuose dažnokai bado akis.

Neretai tie patys ekspertai aiškina, kad Lietuvoje jau tarsi galioja proporciniai mokesčiai, nes turtingi, daugiau sumoka valstybei. Taip, jie sumoka daugiau už pensininką, ar už eilinį mokytoją. Bet tai nėra progresiniai mokesčiai. Tai žino net neekonomistai. Bet ne Lietuvos bankų ekspertai.

Vokietijos populiarus leidinys „Bild“ prieš gerą mėnesį paskelbė informaciją, kuri rodo, kaip progresiniai mokesčiai veikia vienoje iš turtingiausių Europos valstybių. Vokiečių pramonininkas milijardierius Michailas Stoschekas ant savo prabangaus automobilio „Porsche – 911“ uždėjo penktadaliu mažesnius registracinius numerius už standartinius, nes mažesni, anot jo, atrodo gražiau. Policija nusprendė, kad numeriai nėra pakankamai gerai matomi ir nuskaitomi fotoradaro. Todėl griežtai nubaudė milijardierių, išrašė 1 milijono 650 tūkstančių eurų baudą.

Kodėl tokią didelę? Todėl, kad Vokietijoje baudos dydis priklauso nuo pažeidėjo gaunamų pajamų ir turimo turto dydžio. Ne tik Vokietijoje. Helsinkio centre už greičio viršijimą 30 km. numatyta iki 170 tūkstančių eurų bauda, o Olandijoje net 80 km greičio viršijimas olandui kainavo 1 mln. 800 tūkstančių, įskaičiuojant ir konfiskuotą iš jo prabangų automobilį „Bugatti“.

Kodėl Lietuvai nepasimokius ir neperėmus geros vakarų valstybių praktikos? Kažko, neaišku ko, bijomasi ir nesusitvarkoma su elementariais eismo chuliganais. Atsakomybė tenka neveikliam, išsigandusiam ir miegančiam Seimui, kuriam turėtų būti privalu rūpintis savo tautos saugumu bei gerove.

Lietuvoje visi moka vienodas baudas, nes daugelyje mūsų gajus tariamos komunistinės lygybės suvokimas. Iš tikrųjų, formaliai visi esame lygūs, bet turintieji dideles pajamas yra už kitus „lygesni“. Milijonieriui ar turtingam žmogui sumokėti 100 eurų baudą nėra taip skaudu, kaip pavyzdžiui, buhalteriui, gaunančiam 550 eurų atlygį per mėnesį ar pensininkui, gaunančiam 300 eurų dydžio pensiją.

Lietuvoje kur kas didesnė nelygybė tarp turtingų ir neturtingų nei Vokietijoje ir daugelyje ES šalių. Daug ekonominių rodiklių, kurių bankų ekspertai sąmoniningai nenori matyti, liudija, kad Lietuvoje skirtumas tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių yra vienas didžiausių Europoje. Kad viršininkų, valstybinių įmonių vadovų atlyginimai yra per daug aukšti, lyginant juos su pavaldinių algomis.

Akivaizdu, kad tai neskatina nei mūsų ekonomikos greitesnio augimo, nei skatina geriau dirbti, nei pritraukia papildomas investicijas. Atvirkščiai, daromės nepatrauklia valstybe, iš kurios bėga savi gyventojai. Ne tik dėl atlyginimo, bet ir dėl nepatrauklių bei įtemptų darbo ir gyvenimo sąlygų. Priėmus naują Darbo kodeksą sąlygos dirbantiesiems gali dar labiau pablogėti ir dar labiau išaugti emigracija.

Progresinių mokesčių įvedimas būtų žingsnis link didesnio solidarumo tarp Lietuvos giliai susiskaldžiusių visuomenės sluoksnių ir link didesnio socialinio teisingumo, kuris yra būtinas, kuriant saugią ir pasiturinčią visuomenę. Nes saugumas – tai ne tik armija ir NATO garantijos, bet ir visuomenės solidarumas bei tarpusavio santaika, vienybė, kurios Lietuvoje gerokai trūksta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"