TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Progresiniai mokesčiai nėra panacėja

2011 04 13 0:00

Seimas po pateikimo pritarė Socialdemokratų partijos siūlomai įstatymo pataisai, pagal kurią Lietuvoje būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Pasak socialdemokratų, progresiniai mokesčiai yra bene vienintelis būdas Lietuvoje suformuoti vidurinę klasę.

Progresinių mokesčių idėją socialdemokratai siūlo prisiminę, kad kitais metais laukia Seimo rinkimai. Socialdemokratai įsitikinę, kad progresiniai mokesčiai padės jiems sužvejoti rinkėjų balsų. Vieninteliu šiuo pasiūlymu kairieji tikisi pataisyti partijos įvaizdį, kuris susiformavo per daugelį metų, kai partija kūrė kraštutinai liberalų rinkos ekonomikos modelį, aklai rėmė stambųjį verslą, įtvirtino valstybėje monopolijas, suteikė neribotą galią valdininkų klanams. Dabar tikimasi, kad pasiūlius progresinius mokesčius partija staiga per vieną naktį atitiks "europietiškos socialdemokratijos" standartus. Tačiau šis planas gudrus atrodo tik patiems partijos veikėjams, bet ne rinkėjams.

Daugelyje viešų diskusijų dėl progresinių mokesčių prieinama prie paprastos, tačiau prasmingos išvados: šis pasiūlymas pats savaime nėra nei geras, nei blogas. Jį galima įvertinti tik visos mokesčių sistemos kontekste, išsiaiškinus, kas ir kiek moka mokesčių šiuo metu, ko mes tikimės iš mokesčių sistemos. Tada ir paaiškėtų, ką reikia keisti, kokie būtų mokesčių sistemos reformos prioritetai ir t. t. Viešosios diskusijos dalyviai neretai pranoksta politikus, kurie pasiruošę priiminėti įstatymus vedami siaurų politinių motyvų, vienadienių interesų. Kiek jau malkų priskaldyta tokiu būdu...

Šiuo metu itin svarbu įvertinti, kaip rengiami įstatymų pakeitimai atsilieps emigracijos mastams. Savo ausimis negalėjau patikėti, per Lietuvos radiją išgirdęs progresinių mokesčių šalininko Romo Lazutkos pareiškimą, esą koks čia nuostolis, jei verslininkai, pavyzdžiui, įkūrę gamyklas, maisto perdirbimo įmones, išvyks iš Lietuvos, nenorėdami mokėti didesnių mokesčių. Tas gamyklas nupirks kas nors kitas, lygiai taip pat plėtos verslą... Stūmimas žmonių iš Lietuvos tapo ne tik valdininkų, politikų, bet dabar jau ir mokslininkų liga, savotišku savigriovos virusu. Juo labiau keista net ir socialdemokratinių pažiūrų mokslininko kalbose girdėti tokį pasitikėjimą "nematoma ranka", kuri kuria gamyklas, verslo įmones. Juk tiek metų liberalai aiškino, esą žmogus, valstybė neturi trukdyti "nematomai rankai" kurti monopolijas, skurdinti žmones. Grįžtant prie R.Lazutkos komentaro - gamyklos nedygsta it grybai po lietaus. Net ir Lietuvos rinkoje, nors ir kokia ji maža, vyksta įnirtinga konkurencinė kova su analogiškomis artimų ir tolimų kaimynų prekėmis. Labiausiai Lietuva stokoja iniciatyvių, kūrybingų, aukštos kvalifikacijos žmonių. Kas daugiau, jei ne tokie žmonės gali pakeisti Lietuvą, vesti ją pažangos keliu? Dabar yra tas metas, kai dalis tokių žmonių išvyksta iš Lietuvos. Tad ar dabar tinkamas laikas apkrauti juos didesniais mokesčiais? Reikia įvertinti ir tai, ar naujos pataisos prisidės pritraukiant investicijų, dėl kurių Lietuva konkuruoja su gretimomis valstybėmis.

Socialdemokratai kalba apie tai, kad progresiniai mokesčiai leistų perskirstyti lėšas, per išmokas iš biudžeto bei socialinę paramą padėtų vargingiau gyvenančiai visuomenės daliai. Tuščios kalbos. 2008 metais nacionalinio biudžeto pajamos buvo 5 mlrd. litų didesnės nei 2010-aisiais, bet tais metais vidurinis sluoksnis nesiplėtė, skurdas nesumažėjo.

Kaip pastebėjo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, nuo 2003 iki 2008 metų, kai ekonomika Lietuvoje sparčiai augo, materialinių nepriteklių slegiamų žmonių padaugėjo nuo 17 iki 27 procentų. Pats socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad per 10 pastarųjų metų viduriniam sluoksniui priklausančių žmonių sumažėjo bene tris kartus. Tai vyko kaip tik socialdemokratų valdymo laikotarpiu. Dabar teigiama, kad keli šimtai milijonų litų, kuriuos gal pavyks (o gal ir nepavyks) paimti iš kelių procentų turtingųjų, sukurs vidurinę klasę.

Šiuo nenoriu pasakyti, kad progresiniai mokesčiai yra blogis per se. Matyt, anksčiau ar vėliau jie bus įvesti. Tačiau jie tikrai nėra panacėja, kuri pakeistų valstybės raidos kryptį. Valstybės nesėkmių priežasčių reikėtų paieškoti giliau. Vis dėlto šiuo metu progresinių mokesčių įvedimas suvaidintų greičiau negatyvų vaidmenį. 2009 metais buvo atlikti gana drastiški pakeitimai mokesčių sistemoje, ir tik dabar verslas bei gyventojai prie jų pradeda įprasti. Dar viena reforma pateiktų aiškų signalą, kad Lietuva yra neprognozuojamas kraštas, kad pakrypus politinės konjunktūros svarstyklėms čia gali laukti bet ko - juo labiau kad valdžioje šiuo metu esančios partijos progresinių mokesčių nedeklaravo savo rinkimų programose, jų nėra nei valdančiosios koalicijos susitarime, nei Vyriausybės programoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"