TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Progresiniai mokesčiai: sustok, akimirka žavinga

2015 10 27 6:00

Yra toks tautos išrinktųjų veiklos žanras – politinis deja vu. Dažniausiai jis išryškėja prieš rinkimus, trunka neilgai, bet sukelia audringą nemažos dalies visuomenės reakciją, todėl yra ne toks jau nekaltas kaip paprastas biologinis laiko suvokimo sutrikimas.

Garbų Seimo vicepirmininką socialdemokratą Algirdą Sysą, regis, jau penktą kartą ištiko progresinių mokesčių deja vu. Staiga kilusiose miglose šokančios socialinio teisingumo ir piliečių solidarumo fėjos praėjusią savaitę taip užbūrė negausų būrelį plenarinių posėdžių salėje vakarojusių parlamentarų, kad jie po pateikimo pritarė A. Syso pasiūlymui jau nuo kitų metų diferencijuoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.

Priminsiu pataisos esmę: jei pajamos (ne tik iš darbo užmokesčio) neviršytų 14 tūkst. eurų per metus, GPM siektų 15 proc., jei pajamos sudarytų nuo 14 tūkst. iki 36 tūkst. eurų, GPM būtų 25 proc., jei daugiau kaip 36 tūkst. eurų – 40 procentų.

Kitaip tariant, daugiau uždirbantys gyventojai turėtų labiau prisidėti prie bendro gėrio kūrimo, mat būtent mokesčiai mūsų šalyje yra viešųjų poreikių tenkinimo šaltinis. Jam būdinga kaskart nusekti, tad lėšų ištroškusį iždą neva būtų galima pagirdyti pagal bolševikinį principą – „iš vienų atimti, kitiems atiduoti“.

Jei iš politinių aukštybių nusileistume į šiek tiek prakutusio lietuvio būtį ir buitį, išvystume maždaug tokią depresyvią istoriją: papildomai paremti valstybinę bendrų pinigų perskirstymo mašiną turėtų ir kiek daugiau kaip tūkstantį eurų uždirbantis aukštos kvalifikacijos jaunas, bet patirties jau įgijęs specialistas, pavyzdžiui, medikas ar inžinierius. Neatmeskime tikimybės, kad šis darbuotojas gali būti vienintelis savo šeimos maitintojas, be kita ko, grąžinantis paskolą su palūkanomis bankui už būstą, kuriame ta turtingesniesiems priskiriama šeima gyvena.

Tokiam besiformuojančios vidurinės klasės atstovui socialdemokrato A. Syso pasvarstymai apie progresinius mokesčius, kaip apie būtinybę lygiuotis į išsivysčiusias Vakarų šalis, skamba lyg tiesioginis raginimas būtent ten pagaliau emigruoti. Bet gal mokesčių naštos didinimo entuziastams vis dar nedaro įspūdžio statistika, bylojanti, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvą jau paliko apie 800 tūkst. gyventojų?

Apie didesnes paskatas emigruoti į kitas valstybes jau perspėjo verslas, o ekonomistai pažėrė kone apokaliptinių nuogąstavimų dėl šešėlinės ekonomikos šuolio, sumažėsiančių investicijų, menkesnių galimybių didinti atlyginimus ir kurti naujas darbo vietas.

Matyti, kad siūlymas įvesti progresinius mokesčius niekaip nedera ir prie valdančiųjų buldozeriu brukamo naujojo socialinio modelio, kuris dažnai pristatomas kaip prielaida naujoms darbo vietoms atsirasti. Na, nebent ši valdžia jas sieja su šiek tiek padidinta minimalia alga ir menkai kvalifikuota darbo jėga, kuriai didesnis GPM tarifas negrėstų.

„Progresyvistų“ argumentai apie rūpinimąsi mažas pajamas gaunančiais gyventojais neįtikina. Progreso būtų, jei žmonės, uždirbantys minimalų atlyginimą, apskritai būtų atleidžiami nuo mokesčių. Bet dabar kur kas realesnė galimybė – kilstelėti neapmokestinamąjį pajamų dydį, sutvarkyti vadinamąsias „Sodros“ lubas.

Valdantieji, įskaitant ir finansų ministrą socialdemokratą Rimantą Šadžių, tai puikiai supranta, todėl A. Syso iš stalčiaus ištrauktai senai „staigmenai“ nepritaria. Ir galbūt net ne todėl, kad abejotų jos veiksmingumu surenkant daugiau pinigų į valstybės, kurios gyventojams tenka viena didžiausių mokesčių naštų Europos Sąjungoje, biudžetą. Svarbiausia čia yra tai, jog partijos bičiulio siūlomi progresiniai mokesčiai būtų taikomi ne tik darbo užmokesčiui, bet ir visoms kitoms pajamoms. Būtent dėl to daug triukšmo po pirminio palaiminimo spėjusios sukelti pataisos veikiausiai nebus priimtos.

Vis dėlto socialistu save vadinantis A. Sysas ir šiuo atveju bus tarp nugalėtojų bei raškys pergalės vaisius, nes pasirinko žaidimą be jokios rizikos. Juk šio žaidimo, vadinamo populizmu, laurai vis tiek atiteks raudonomis rožėmis apsikaišiusiems bičiuliams ir bičiulėms.

Progresiniai mokesčiai savaime nėra blogis, jie išties taikomi išsivysčiusiose šalyse. Tik klausimas, ar jau galime savo valstybę tokia vadinti? Ir kas labiau byloja apie tą išsivystymą – mokesčių ar atlyginimų dydis? Ar asmuo, uždirbantis kiek daugiau nei tūkstantį eurų, gali būti vadinamas turtuoliu? Ar vos prasidėjus kitų metų valstybės biudžeto svarstymui tokias pusiau skustas, pusiau luptas iniciatyvas solidžiai partijai dera traukti taip, kaip gatvės klounas traukia triušius iš skrybėlės? Tai vis klausimai socialdemokratams, deklaruojantiems, kad jiems svarbiausia – žmogus. O kai ant kortos pastatytas žmogus, blefuoti tiesiog nepadoru. Ir visada, kai baigiasi deja vu, tenka spręsti realybės problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"