TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Projekto „Rail Baltica“ ateitis priklausys nuo estų

2014 04 16 6:00

Pirmadienį Europos Komisija (EK) rėžė Lietuvai iš peties - esą Vilniaus įtraukimas į tarptautinį europinės vėžės projektą „Rail Baltica“ prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei. 

Ta proga projekto koordinatorius Pavelas Telička viešai pareiškė, neva Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi geležinkelio per Kauną maršrutą, pakeitė savo poziciją. Jis perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką dėl ES finansavimo bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites, kitaip kyla grėsmė prarasti dar 2007-2013 metų ES finansiniu periodu projektui numatytas lėšas.

Reikia pripažinti, kad mūsų derybininkų grupės vadovas, Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus šįkart nebandė lankstytis prieš Briuselio biurokratus, nors toks elgesys jau įprastas Lietuvos valdininkams. Jis drąsiai pareiškė, kad EK akivaizdžiai ignoruoja mūsų šalies interesus.

„Europos Komisija paaiškino, jog noras prijungti sostinę yra neteisėtas, nes šitoje finansinėje perspektyvoje pagal priimtus reglamentus Vilniaus finansavimas būtų problemiškas, reikėtų žengti tam tikrus žingsnius, kad galėtume finansuoti Vilnių. Bet mes net nesiekiame susitarti, kad Vilnius būtinai būtų finansuojamas šioje perspektyvoje, apskritai kalbama apie tai, jog trys Baltijos valstybės siekia susitarti dėl projekto, kuris sujungtų ir mūsų sostinę Vilnių“, - agentūrai BNS telefonu iš Briuselio dėstė A.Jackus.

Tikrai būtų keista, jei tolimoje ateityje driekdamasi per šešias valstybes - Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją - „Rail Baltica“ jungtų tik penkias sostines: Berlyną, Varšuvą, Rygą, Taliną ir Helsinkį. Be Vilniaus.

Mūsų sostinės prijungimui prie „Rail Balticos“ vėžės priešinasi tik Estija. Šios šalies transporto ministras Juhanas Partsas tarptautinio leidinio "The Wall Street Journal" žurnalistui jau be užuolankų tėškė, kad Lietuvą valdo kvailiai, nes iš paskutiniųjų derasi dėl europinės vėžės jungties į Vilnių. Ministras vėliau atsiprašė, tačiau estai vis tiek vaizduoja, kad Lietuva žlugdo projektą „Rail Baltica“, o Estija, suprask, jį gelbėja. Esą dėl lietuvių užsispyrimo plėtojant „Rail Balticos“ projektą galima prarasti jau praėjusio laikotarpio ES paramą, kuri turėtų siekti 12 mlrd. litų, o gal net didesnę sumą. Ir ne vien dėl to, kad paraiškos ją gauti terminas baigsis rudenį, o iki tol dar reikia suspėti atlikti galybę darbų. Siekį dalyvauti projekte pareiškusias valstybes taip pat skubina estas transporto eurokomisaras Siimas Kallas, kurio kadencija jau visai priartėjo prie pabaigos. Esą netekus tokio aukšto rango lobisto projektui „Rail Baltica“ skirtus pinigus jo vietą užėmę nauji EK pareigūnai gali nukreipti kitur.

Tačiau ar griežtas Estijos tonas yra adekvatus situacijai? Kodėl santūrieji estai šneka ne jiems būdinga racionalia kalba, o sykiais pratrūksta turgaus boboms būdingesniais žodeliais? Ar dėl to kalta vien grėsmė prarasti europinius milijardus ir sužlugdyti projektą?

Manau, kad į šiuos klausimus daug realesnių atsakymų galima rasti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos interneto svetainėje. Be viso kito, joje pateikiama statistika apie rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų krovos dinamiką. Skaičiai išties iškalbingi, ypač pastarųjų kelerių metų. Visiems puikiai žinoma, kad pastaruoju metu Vladimiro Putino valdoma Rusija stengiasi kuo daugiau krovinių gabenti per savo šiaurinius uostus. Keletas jų yra tiesiog Talino jungtinio jūrų uosto pašonėje. Itin sparčiai plėtojamas Rusijos Ust Lugos uostas, kuriame konteinerių krova vien 2013-aisiais išaugo įspūdingais 451,1 procento. Bendra krovos apimtis per tą patį laikotarpį Ust Lugoje padidėjo 33,9 procento. O štai Talino uoste smuko 4,2 procento.

Galima spėti, jog dar po kokių 10 metų sparčiai plėtojant Rusijos uostus krovinių srautas per Estijos sostinės jūros vartus apskritai išseks.

Neatmetama tikimybė, kad tokiu atveju vienintelis išsigelbėjimas estams būtų „Rail Baltica“. Įgyvendinus projektą teoriškai estai galėtų dalį krovinių perimti ir iš Klaipėdos jūrų uosto, ir ypač iš „Lietuvos geležinkelių“. Nes kam, pavyzdžiui, krovinį iš Pietų Europos naująja europine vėže gabenančiam užsakovui jį iškrauti Kaune ir paskui, tarkime, vežti į Rusiją per Baltarusiją, jei sugaišus vos kelias valandas kelyje jį galima nugabenti į Rygą ar Taliną, iš ten yra tiesioginis susisiekimas su Maskva ir Sankt Peterburgu?

Visai kitaip vaizdas atrodytų, jei prie „Rail Balticos“ tinklo būtų prijungtas Vilnius. Greitai geležinkelio ruožas nuo mūsų sostinės į Minską bus visiškai elektrifikuotas, o tai didelis pranašumas siūlant klientams palankesnį krovinių gabenimo tarifą Rytų kryptimi. Mes pirmaujame projektuodami ir statydami šiuo metu moderniausius pasaulyje įvairiarūšiam (intermodaliniam) transportui skirtus logistikos terminalus. Estai visa tai supranta ir, manau, aiškiai siekia konkurentus iš kelio pašalinti visomis įmanomomis priemonėmis, net ir pasitelkdami buldozerio principą.

Ar turėtume lengvai atiduoti kaimynams savo ateities uždarbį? Vargu ar būsimos kartos mus suprastų. Juolab kad, kaip kalbėdamas su LŽ tvirtino prie „Rail Balticos“ ištakų stovėjęs geležinkelininkų patriarchas inžinierius Algirdas Šeduikis, pirminis europinės vėžės variantas irgi numatė, kad Vilnius turi būti prijungtas prie projekto. Tiesa, A.Šeduikio teigimu, vėliau visa tai buvo primiršta ir dėl pačių lietuvių kaltės. Tačiau klaidos kartais tam ir reikalingos, kad jų nekartotum. Todėl privalu laikytis iki galo. Net jeigu „Rail Baltica“ nuo Kauno į šiaurę toliau apskritai nepajudės nė per nago juodymą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"