Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Propagandininkas teisina susidorojimą Budapešte

 
2016 10 29 6:00

Prieš 60 metų įsiplieskęs sukilimas Vengrijoje ir jį sutriuškinusi sovietų invazija buvo vieni reikšmingiausių įvykių pokario Europos istorijoje. Jie sugriovė didelės dalies idealistiškai nusiteikusių kairiojo sparno šalininkų tikėjimą Sovietų Sąjunga ir išryškino didžiulę Vakarų politikos nesėkmę: sutelkę dėmesį į anglų ir prancūzų karinę avantiūrą Suece, nejautėme poreikio palaikyti sukilimą arba pamėginti sustabdyti sovietų intervenciją. Sukilimas taip pat lėmė didelį pabėgėlių į Vakarų šalis antplūdį, kurį priėmėme pagirtinai didžiadvasiškai.

Kaip visada nusikaltimą lydėjo melas: visų pirma buvo teigiama, jog sukilėliai – ne patriotai ir demokratai, o fašistai. Vengrai šio melo atsikratė, kai tik galėjo.

1996 metais minint sukilimo 40-ąsias metines nekilo jokių klausimų, ar Rusija palaiko vengrų požiūrį. Kremliui vadovavo Borisas Jelcinas, o Rusija tuo metu menkai domėjosi savo imperialistine praeitimi.

2006 metais minint Budapešto įvykių 50-ąsias metines Vladimiras Putinas net pareiškė santūrų atsiprašymą.

Dabar padėtis kitokia. Rusijos pagrindinėje sekmadieninėje vakaro žinių laidoje „Vesti Nedeli“ („Savaitės naujienos“) šalies vyriausiasis propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas paskleidė tokių sovietinės propagandos trelių, kokių nebuvome girdėję dešimtmečius. Jis argumentavo, kad Vengrijos sukilimas buvo, ko gero, pirmasis „spalvotosios revoliucijos“ pavyzdys – kai priešiškos užsienio žvalgybos jėgos, norėdamos sukelti chaosą ir nuversti režimą, pasinaudoja žmonių valia.

Žinoma, tai netiesa. Vadovaujantis pono Kiseliovo logika, pirmoji „spalvotoji revoliucija“ turėjo būti 1921 metais įsiplieskęs Kronštato sukilimas prieš bolševikus.

Dar svarbiau, kad Kremliaus propaganda dabar kalba apie nepertraukiamą sovietų totalitarinės eros ir šiuolaikinės Rusijos ryšį. Ji visiškai nepaiso, ką iš tikrųjų mąstė ir jautė pavergtos tautos, valdomos sovietų režimo. Jeigu priešinosi, pateikiamas vienintelis paaiškinimas: tai lėmė Vakarų galios žaidimai.

Visa tai nekelia didelės nuostabos žinant, kokia niūria trajektorija pastaraisiais metais judėjo Rusijos istoriografija. Vis dėlto verta bandyti prognozuoti, ką bus galima pamatyti tolesnėse dideliu žiūrimumu pasižyminčiose pono Kiseliovo laidose.

Aišku, 2018-aisiais atsiras proga pateisinti sovietų vadovaujamą invaziją į Čekoslovakiją. Turbūt 1968 metų Prahos pavasaris bus aiškinamas ne kaip idealistų pastangos reformuoti komunizmą, o kaip NATO ekspansijos sąmokslas.

Paskui ateis laikas pasidžiaugti 1939-ųjų Molotovo-Ribbentropo paktu – pagirtinai pragmatišku taktiniu ėjimu, atliktu tuo metu, kai Vakarų galybės buvo lygiai taip pat nusiteikusios leistis į sandėrius su Hitleriu. Ypač didelės iškilmės laukia 2019 metų rugsėjo 17-ąją, minint prevencinės sovietų invazijos į Lenkiją metines.

Kur kas didesnis nerimas apima pagalvojus, kaip ši logika galėtų būti išplėsta į vidaus politiką. Dar ne per vėlu paminėti Didžiojo teroro, prasidėjusio 1936 metais, 80-ąsias metines. Juk, kad ir kaip būtų, rūstūs laikai reikalauja griežtų sprendimų.

Panašiai gali būti teisinamas ir gulagas: argi nevertėjo Vakarų šnipų ir provokatorių priversti dirbti valstybės labui? Ir neužmirškit, kad gruodžio 19 dieną minimos Leonido Brežnevo gimimo 110-osios metinės – juk jis buvo ne nukriošęs pajuokos objektas, o didžios išminties ir stabilumo neramiame pasaulyje šaltinis.

V. Putino darbui Kremliuje niekaip nesibaigiant, tai irgi pradeda atrodyti nebejuokinga.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"