TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Prošvaistės

2015 10 14 6:00

Dauguma žiniasklaidos leidėjų, redaktorių yra įsitikinę, kad skaitytojus domina tik skandalai, katastrofos, nusikaltimai bei „naujienos žemiau juosmens“. Viena vertus, tai netiesa, o kita vertus, toks įsitikinimas žalingas visuomenei. 

Tai pažymi ne tik psichologai, bet ir kiti mūsų visuomenės nariai. Štai pabrėžęs, kad Lietuvos žiniasklaidoje, ypač internete, dominuoja „neigiama tonacija“, gydytojas Donatas Senkanecas perspėja, jog šis faktas gausių savižudybių ir intensyvios emigracijos kontekste kelia ypatingą susirūpinimą, nes tiek savižudybėms, tiek ir emigracijai, pasak gydytojo, „turi įtakos ir bendra psichologinė atmosfera“.

Man irgi gana dažnai tenka susidurti su tais žiniasklaidos vartotojais, kurie pageidauja „sėkmės naujienų“, kurios išsirutuliojo ne kažkur, o Lietuvoje. Gal todėl, kad sukiojuosi vadinamojoje provincijoje, kur savo sėkmę žmonėms tenka pelnyti ne iš darbdavio malonės, o savo rankomis, savo sumanumu, darbštumu. Tačiau sėkmės prošvaisčių tikrai nestinga ir čia.

Prisimenu, kaip pačiais gūdžiausiais krizės metais, kai prasidėjo masinė vietos Lietuvoje neberandančių tautiečių emigracija, mane pribloškė tvirtas kaimyno nuosprendis: „Ir Lietuvoje galima dirbti ir uždirbti, tik nereikia bijoti darbo.“ Jis, anaiptol ne šventasis, bet labai nagingas, labai darbštus, darbščius vaikus auginąs žmogus, tikrai turėjo teisę taip sakyti: savo rankomis, nepaisydamas krizės, statėsi (ir pasistatė) puikius namus, vaikai mokosi, laisvalaikiu pramogauja kaip kas nori, iš Lietuvos bėgti nesiruošia.

Prieš porą dienų tuos pačius žodžius (kad ir Lietuvoje galima puikiai gyventi, tik nereikia bijoti darbo...) išgirdau iš jaunos, vos per trisdešimt metų perkopusios poros. Abiejų akys švyti, abu turi nuolatinius darbus, kurie juos tenkina, augina du vaikus ir dar prisiduria ūkininkaudami, augindami trisdešimties galvų mėsinių galvijų bandą, neskaitant visokios sparnuotos smulkmės. Viena, dėl ko su jais pamėginau diskutuoti – tai vaikų klausimas. Neraginau turėti tiek vaikų, kiek stambiųjų raguočių, bet agitavau dar bent už papildomą porelę. Jaunieji tėvai nebuvo kategoriškai prieš, bet rūpinosi, ar pajėgs didesniam būriui vaikų suteikti gerą išsilavinimą. Kadangi aš pati daug metų dirbau (ir tebedirbu) švietimo srityje ir apie mūsų švietimą kol kas tebesu gana skeptiškos nuomonės, toliau su tėveliais nebediskutavau. Dėl šventos ramybės...

Sakysit, ne kiekvienas gali gyventi provincijoje ir misti iš savo rankų – tiesiogine prasme – darbo? Juk yra žmonių, kurių abi rankos, kaip sakoma, iš prigimties kairės....

Kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje verstis verslininkams ar vinies įkalti nesugebantiems intelektualams? Juk vos ne kiekvieną dieną žiniasklaidoje mirga atodūsių ir priekaištų valdžiai, kad ji ne tik nepadeda, bet ir visaip trukdo verslui, menui – tai neapgalvotais mokesčiais, tai nepamatuotu biurokratizmu, tai nesąžiningais biurokratais, kurie piktybiškais trukdžiais versliems, kūrybingiems žmonėms susikūrė savotišką nešvarų „bizniuką“. Beje, dėl lietuviškam verslui nepalankios mokesčių politikos iš Lietuvos ėmė emigruoti ir verslas: užfiksuota, kad vien pernai iš Lietuvos pabėgusių pinigų kiekis siekė apie porą milijardų eurų!

Bet prošvaisčių atsiranda ir šioje srityje. Vienoje tokioje saulėtoje prošvaistėje – šią vasarą atidarytame didžiuliame verslo objekte, Atostogų parke, ant „rubežiaus“ tarp Palangos ir Kretingos rajono – pusdienį šildėsi Kretingos rajono savivaldybės darbuotojai, tarybos nariai. Juos atvedė noras savo akimis pamatyti, kaip verslui sekasi kurtis jų vairuojamame rajone.

Drąsiai galima teigti, kad geri įspūdžiai pranoko viltis. Rūpestingai išsaugotame beržyne vietoj vieno įprastinio daugiaaukščio viešbučio – „bokšto“ sutūpė jaukūs rąstiniai vienaukščiai ir dviaukščiai nameliai... Lankytojams greit atsivers baseinų kompleksas, jų unikali puošmena – pirmas Lietuvoje geoterminių vandenų baseinas. Nestinga daug kitokių prasmingam laisvalaikiui – sveikoms pramogoms ir išmoningam sveikatinimui – skirtų objektų...

Reklamos specialistams būtų kur įsibėgėti, bet mano dėmesį traukė kiti dalykai.

Viena, pakerėjo unikali komplekso fauna: neįprastai daug iš vieno kero augančių beržų – trys, keturi ir dar daugiau (kolega tarybos narys net įkalbėjo mane pastovėti tarp iš vieno kero išaugusių aštuonių beržų, tikindamas, jog įsikrausiu ypatingos energijos), o šalia jų – tikrų tikriausi, tik šalnų pakąsti grybai. O tai jau liudija, jog buvo statoma rūpestingai, ekologiškai, nes šiaip jau grybai, ne šungrybiai, savo pašonėje nemėgsta aktyvios žmogaus veiklos.

Antra, paklaustas, kodėl bendrovė statybai pasirinko būtent Kretingos rajoną, Atostogų parko vadovas atsakė, jog rinkosi tą rajoną, kurio valdžia mažiausiai trukdo verslui.

Reikėjo pamatyti mero ir administracijos direktoriaus veido išraiškas!... Vadinasi – mokam? Vadinasi – galim?

Tiesa, deguto netrūko ir šioje šiltų maudynių statinėje: originalaus projekto vykdytojams vis dar pernelyg daug energijos ir laiko teko eikvoti biurokratinėms kliūtims įveikti. Tad pasiektas teigiamas rezultatas vis dar panašus į malonią prošvaistę verslui nepalankioje Lietuvos padangėje nei į įprastą kasdienybę.

Bet vis tiek gražu!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"