Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Protekcionizmo šmėkla vėl laisvėje

 
2017 01 25 10:38

1929 metais pasaulyje kilus Didžiajai depresijai, šalys, norėdamos apsaugoti savo gamintojus nuo konkurencijos, ėmėsi protekcionistinių veiksmų. Pasaulyje įsiplieskė prekybos karų virtinė – vis daugiau šalių buvo priverstos atsakyti į prekybą ribojančius partnerių veiksmus taikydamos vis didesnius muitų tarifus. 

1933 metais, lyginant su Didžiosios depresijos pradžia, pasaulinė prekyba jau buvo sumažėjusi beveik tris kartus. Dėl to ekonominė krizė tapo dar gilesnė, o atsigavimas vyko lėčiau. Protekcionizmas tarsi inkaras tempė pasaulio ekonomiką žemyn.

Panašu, jog žmonija mėgsta kartoti klaidas. Po daugiau nei du dešimtmečius trukusio spartaus prekybos liberalizavimo protekcionizmo šmėkla vėl sklando laisvėje. Ji užvaldo politikų protus ir grasina pažeisti nusistovėjusią prekybos tvarką pasaulyje, įžiebti destruktyvius prekybinius karus ir sutrikdyti vis dar gležną pasaulio ekonomikos atsigavimą.

Dėl egzistuojančių laisvos prekybos susitarimų ir dėl Pasaulio prekybos organizacijos nustatytų prekybos taisyklių prieš beveik dešimtmetį pasaulį sukrėtusi Didžioji recesija išvengė protekcionistinių veiksmų bangos – trumpam dėl krizės smukusios prekybos apimtys netrukus vėl atsitiesė. Visgi pastaruosius penkerius metus vėl stebimas sulėtėjęs prekybos apimčių augimas. Tai lemia daugybė veiksnių, įskaitant ir lėtą investicijų augimą pasaulyje, didėjančią besivystančių ekonomikų reikšmę pasaulio ekonomikos augimui, besikeičiančioje ekonomikos struktūroje vis didesnę reikšmę įgyjantį paslaugų sektorių, technologinę kaitą bei menkstančią įmonių motyvaciją iškelti gamybą į besivystančias šalis.

Tačiau ypač svarbią vietą šioje kaitoje užima ir kylanti nauja protekcionizmo banga. Nevyriausybinė organizacija „Global Trade Alert“ fiksuoja, kad nuo 2012 metų prekybą ribojančių veiksmų skaičius pasaulyje išaugo net 2,8 karto. Stebint dabartinių pasaulio lyderių, ypač naujojo JAV prezidento, retoriką ir veiksmus, panašu, kad netolimoje ateityje protekcionistiniai veiksmai tik intensyvės. Donaldas Trumpas grasina JAV veikiančioms įmonėms, kad norėdamos toliau vykdyti prekybą JAV, jos prekes gaminti taip pat turės šioje šalyje, priešingu atveju joms tektų susimokėti didžiulį „sienos mokestį“. Rinkiminės kampanijos metu jis taip pat išreiškė ketinimus įvesti 35–45 proc. siekiančius muitų tarifus prekėms iš Meksikos bei Kinijos. Beje, pastaroji pareiškė, kad, tokiu atveju, atsakytų tokiais pat veiksmais. Rimtus naujojo prezidento ketinimus nebetęsti JAV vykdytos prekybos liberalizavimo politikos patvirtino ir pirmąją darbo dieną pasirašytas įsakymas nutraukti Ramiojo vandenyno laisvąją prekybos sutartį, kitaip TPP. Laisvos prekybos sutartis tarp JAV ir ES, kitaip TTIP, nebeturi palaikymo ne tik JAV, bet ir kai kuriose ES šalyse.

Stiprėjantys protekcionistiniai veiksmai greičiausiai imtų tempti žemyn pasaulio ekonomikos augimą ir turėtų ypač neigiamą poveikį mažoms atviroms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva. Lietuva yra laikoma viena atviriausių ekonomikų pasaulyje – šalies eksportas sudaro apie 80 proc. Lietuvos BVP. Be to, mūsų šalyje sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui ateityje vidaus augimo varikliai bus ypač riboti, tad šalies ūkio augimas taps vis labiau priklausomas nuo užsienio paklausos. Protekcionizmas ir prekybiniai karai apribotų ir Lietuvos ūkio, ir atlyginimų augimo perspektyvas. Būtina paminėti ir tai, kad prekybos ribojimas labiausiai pažeistų skurdžiausiai gyvenančius gyventojus, nes prekės, kurių kaina neišvengiamai kiltų, sudaro didžiausią dalį jų pirkinių krepšelyje.

Daug priešnuodžių protekcionizmui Lietuva, deja, neturi. Vienas iš galimų sprendimų yra Lietuvos eksportuotojams dar labiau diversifikuoti prekybą, daugiau eksporto srautų nukreipiant liberalesnę prekybą propaguojančios Azijos link, taip pat neužmiršti ir NVS rinkos.

Gali būti, kad ateityje Kinija, į kurią Lietuva eksportuoja mažiau nei 1 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto, perims iš JAV prekybos liberalizavimo lyderystę pasaulyje, o augant Azijos regiono šalių gyventojų pragyvenimo lygiui, eksportuotojams šis regionas taps vis patrauklesnis. Lietuva daugiausia prekių eksportuoja į ES šalis bei JAV, tačiau tiek Brexit, tiek augančio JAV protekcionizmo kontekstuose šių rinkų patrauklumas gali sumenkti. Lietuvos eksportuotojams taip pat svarbu kopti vertės grandine į viršų ir orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas, kurias užsienio šalims būtų sunkiau pakeisti vietinėmis. Panašu, kad pokyčiai vyksta teigiama linkme, tačiau esminio proveržio pasiekti dar nepavyksta – aukštųjų technologijų eksportas 2015 m. vis dar sudarė tik 7,5 proc. viso eksporto ir tai yra perpus mažiau nei Estijoje.

Būtina paminėti ir tai, kad politinės simpatijos greičiausiai ims vaidinti vis svarbesnį vaidmenį didžiųjų valstybių prekybos politikoje. Glaudžių diplomatinių ryšių palaikymas tiek Rytuose, tiek Vakaruose gali tapti esmine Lietuvos eksportuotojų klestėjimo sąlyga. Galbūt jau laikas ir Lietuvos vyriausybei ruoštis į keliones?

Komentaro autorė – „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"