TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Proto silpnumas ar ?..

2010 04 09 0:00

Dvasinė krizė, pasireiškianti vis augančiu smurto, agresijos, prievartos aukų skaičiumi, Lietuvą, ko gero, ištiko dar anksčiau nei ekonominė krizė. Masinė emigracija, manyčiau, taip pat yra tos dvasinės krizės pasekmė, o ekonomika dažniausiai tėra pretekstas, pagreitinąs valstybe nusivylusių emigrantų apsisprendimą.

Laikas bėgo, tačiau neatsirado institucijos, kuri būtų ėmusis kompleksinio visuomenės žiaurėjimo ar grimzdimo į depresiją priežasčių tyrimo. Nežinant priežasčių, sunku teisingai ar bent argumentuotai įvertinti situaciją ir pasiūlyti priemones, kurios padėtų jei ne pagydyti sergančią visuomenės dvasią, tai bent kontroliuoti situaciją, neleidžiant ligai plisti. Tokį žinių ir sveikos nuovokos trūkumą šiomis dienomis bus pademonstravę kai kurie Seimo nariai, laimei, likę mažuma.

Bandymų įstatymais sureguliuoti žiniasklaidoje, TV ekranuose demonstruojamų smurto faktų kiekį, pobūdį, demonstravimo laiką ar vietą būta ir anksčiau, bet kiekvieną kartą tie (geri arba netolerantiški?) norai suduždavo į žmogaus teisių ir laisvių gynėjų surenčiamas užtvaras. Į jas, jei prisimenate, sudužo ir moksleivių tėvų daugumos pageidavimai testuoti jų vaikus, siekiant nustatyti, vartoja jie narkotikus, ar ne.

Tokio bejėgiškumo kontekste, atrodo, reikėtų sveikinti kai kurių parlamentarų norą prieš smurtautojus pakelti įstatymo vėzdą. Bet neskubėkime.

Viena, imtasi to reikalo šiurkštokai, net nemokšiškai. Pavyzdžiui, liko neapibrėžta, prieš kokią smurto formą reikėtų užsimoti įstatymu. Juk net ir ne specialistui aišku, kad būna ne tik fizinės, bet ir moralinės agresijos (prievartos, žeminimo...) formos, ir dažnai pastarosios skaudžiau žeidžia auką nei fizinis smurtas. Bet kaip jas kvalifikuoti juridiškai?

Antra, atpirkimo ožiu neišmintingai pasirinkta pati jautriausia žmonių santykių sritis: tėvų ir vaikų santykiai. Kodėl? Gal buvo atlikti kokie nors tyrimai, kuriais būtų nustatyta, jog tai - labiausiai paplitusi ir skaudžiausias pasekmes turinti smurto taikymo sritis? Apie tokius girdėti neteko. O jei naujo įstatymo iniciatoriai būtų pasiteiravę patyrusių psichologų, pedagogų ir juristų, kurie praktiškai susidūrė su šiuo neigiamu reiškiniu, vargu ar jie būtų pritarę iniciatyvai kovą su smurtu pradėti nuo tėvų ir vaikų santykių kriminalizavimo.

Jei tiesa tai, kad šeima - valstybės ląstelė, tai, griaudami šeimą, griauname valstybę. Siūlymai suteikti vaikams teisę naudojantis įstatymais tėvus daryti nusikaltėliais iš pamatų griauna tėvų autoritetą, padaro juos bejėgius naujų iššūkių akivaizdoje. O "teisėtai" griaudami tėvų autoritetą sugriauname šeimą kaip visumą. Ir tai neišvengiamai bumerangu atsisuktų prieš pačius vaikus.

Taip pat vertėjo paklausti specialistų, kas didesnę žalą daro vaiko asmenybės formavimui: ar "iš reikalo" panaudota motinos rykštė, tėvo diržas, ar vis labiau plintantis vaikų tvirkinimas, seksualinė prievarta, smurtas vaikų tarpusavio santykiuose už šeimos ribų? Atsakymas, manau, aiškus.

Žinoma, geriau, jei tėvai sugeba savo autoritetą vaikų akyse palaikyti be rykščių ir kitų smurto priemonių. Bet jei kai kam kitaip neišeina, valstybė, užuot suteikdama vaikui dar vieną neprotingą "teisę" - teisę bylinėtis su tėvais - ir tokiu būdu nepataisomai žalodama vaikų psichiką, turėtų pasirūpinti teikti tėvams kvalifikuotą psichologų bei pedagogų pagalbą. Tikriems nusikaltėliams, prievartautojams tokia pagalba brukte brukama, nors jiems ji reikalinga kaip žuviai lietsargis, o ten, kur ji būtų tikrai veiksminga, apie ją užmirštama.

Pagaliau pasistenkime sąžiningai atsakyti į dar vieną klausimą: kur vaikai labiau kenčia nuo prievartos? Šeimoje ar "valdiškose įstaigose" - mokyklose, internatuose, vaikų namuose? Ir ką pavyko padaryti valstybei, jos teisėsaugos sistemai, kad bent valdiškose įstaigose smurto būtų mažiau?

Teisūs bus tie, kurie dar kartą pri(si)mins mūsų teisėsaugos nusikalstamą nesugebėjimą susitvarkyti su šia problema. Tad iš kur imtume tų dorų, kvalifikuotų tyrėjų, prokurorų, teisėjų, kurie sugebėtų surasti tiesą ir nesupainiotų teisiojo su kaltu kur kas subtilesnėje tėvų ir vaikų santykių sferoje?

Taigi kas tampė (ir tebetampo) už liežuvio tuos neva "vaikų teisių" gynėjus - proto silpnumas, realios situacijos nesuvokimas ar politinis cinizmas?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"